Kanados gamtos muziejaus (Otava) paleontologė Natalia Rybczynski tyrinėjo Elesmero salą Kanados Arktyje, kuomet ji ir jos tyrėjų komanda atrado į medžio gabaliuką panašų daiktą. Šis daiktas buvo ištirtas laboratorijoje ir paaiškėjo, kad tai yra kupranugario palaikai.
Natalia ir jos komanda analizavo fosilijas ir nustatė, kad tai yra 30 blauzdikaulio gabaliuko, priklausančio kanopiniam gyvūnui, gyvenusiam prieš 3,5 milijono metų.
Įdomiausia tai, kad fosilijos buvo mumifikuotos. Mumifikavus palaikus, kaulai bei kiti audiniai išlaiko tokią gerą būklę, jog kartais galima atskirti jų originalias spalvas. Norint išlaikyti audinius geros būklės, mumifikavimas turi vykti sausoje aplinkoje, kurioje audinių neveiktų drėgmė.
Kadangi fosilijos buvo mumifikuotos, buvo išsaugotas kauluose randamas baltymas, pavadinimu kolagenas. Nors kolagenas neatskleidžia tiek daug, kaip DNR, jis suteikia užuominas apie kadaise gyvenusius organizmus, remiantis kiek kolageno savybės panašios į kitų rūšių gyvūnų. Mokslininkai nustatė, kad šis kanopinis gyvūnas yra artimiausias šiuolaikiniam kupranugariui. Mokslininkai mano, kad šie arktiniai kupranugariai persikėlė per Beringo sąsiaurį ir nukeliavo iki dykumos, kur ir apsistojo, o ten evoliucionavo į kupranugarius, kuriuos žinome šiandien.
Prieš 3,5 milijonų metų gyvenę kupranugariai buvo išties dideli – 30 procentų didesni už šiuolaikinius kupranugarius, svėrė toną, o jų aukštis siekė 3 metrus. Be to, jis turėjo daug savybių, kurios leido išgyventi atšiauriomis, šaltomis ir sausomis Kanados Arkties sąlygomis. Jie išlaikė šias savybes iki šių dienų, o jos dabar leidžia išgyventi kupranugariams dykumose. Tiesa, klimatas, kuriame kadaise gyveno kupranugariai, tuo metu buvo 20 laipsnių pagal Celsijų šiltesnis nei dabar. Šie kanopiniai gyveno miškuose, kuriuose buvo lapuočių medžių, o žemės turėjo daugiau drėgmės nei dabar. Jie turėjo plačias kanopas, kurios leido lengviau keliauti per sniegą, o dabar leidžia lengviau keliauti per smėlį. Savo didelėse kuprose jie laikė riebalų atsargas, kad išgyventų atšiauriomis sąlygomis ilgą laiko tarpą.
Šis tyrimas bei jo rezultatai suteikia mokslininkams naujų įžvalgų apie evoliuciją bei gyvūnų prisitaikymą. Dabartinės gyvūnų rūšys galėjo turėti protėvių, kurie gyveno visiškai kitokiomis sąlygomis nei jų palikuonys.
Šaltinis: Evolution-institute.org.
