Amišų teisingumo sistema gerokai skiriasi nuo likusios Amerikos, kadangi šie žmonės labiausiai vertina moralės principus, kylančius iš religijos. Amišų bendruomenė nebaudžia už padarytus nusikaltimus.
Ir visai nesvarbu, koks nusikaltimas padarytas – jeigu kaltininkas atgailauja prieš bažnyčios bendruomenę, jam yra atleidžiama viskas. Štai 2006 metais Pensilvanijos valstijoje vyko šaudynės Nickel Mines mokykloje, tačiau kaltininkas nebuvo nubaustas – jam paprasčiausiai buvo atleista! Šaudžiusiam vyrui Charlesui Robertsui atleido netgi aukų artimieji.
Kai kuriems bendruomenės nariams netgi pagailo Ch.Robertso. Tiesa, kaltininkas nusižudė, todėl nubausti jo netgi nebūtų buvę galimybės. Amišai mano, kad Dievas yra visur kasdieniame mūsų gyvenime ir tik jis nusprendžia, kas yra gerai, o kas blogai.
Jeigu bendruomenėje kyla ginčas, jį išsprendžia vietinis dvasininkas. Jeigu ginčas yra itin didelis, jį išspręsti padeda dvasininkai iš kaimyninių bendruomenių. Amišų gyvenimo būdą lemia ramybė ir tyla.
Didžiausia bausmė amišų bendruomenėje yra kaltininko išmetimas iš bendruomenės gyvenimo laikinai ar visam laikui. Ši bausmė skiriama tik tiems, kurie nesigaili dėl savo padarytų nusikaltimų.
Tokio atlaidaus ir ramaus būdo bendruomenėje rečiau daromi nusikaltimai. Daugiausiai nusikaltimų padaroma per Helovyną, kadangi vaikai tuo metu kvailioja ir ką nors apgadina ar sulaužo.
Kai atsiranda kolizija tarp amišų bendruomenėje galiojančių įstatymų ir jų vertybių, pirmenybė skiriama vertybėms.
XX amžiuje kai kurių Amišų vaikų tėvai nebeleido lankyti jiems mokyklos po aštuntos klasės, tačiau įstatymai įpareigojo lankyti mokyklą bent iki 16 metų amžiaus. Tėvai buvo pasiryžę už tai netgi atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau 1972 metais valstijos aukščiausiasis teismas nusprendė padaryti jiems išimtį.
Gan dažnai vietiniai teisės aktai susikerta su amišų moralės principais seksualinių nusikaltimų atvejais.
Mary Byler užaugo Viskonsino amišų bendruomenėje, tačiau visą jos vaikystę ją prievartavo du jos broliai. Amišų moralinės vertybės diktavo, kad ji turi jiems atleisti. Vis dėlto, M.Byler pateikė jiems kaltinimus ir vienas iš brolių buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Amišų bendruomenė ją pasmerkė ir teigė, kad broliams atleido bažnyčia. Anot jų, incidentas neturėjo nukeliauti į teismą, o broliai – į įkalinimo įstaigą.
Kitais atvejais kaltinimai netgi nėra pareiškiami, o nusikaltėliai patenka į atlaidžios bažnyčios rankas. O bažnyčia tokiais atvejais nieko nedaro, nusikaltėliams tiesiog atleidžiama. Amišai mano, kad įstatymai prieštarauja krikščionybės esmei.
Taip pat įdomu tai, kad teisėjai dažniausiai vengia amišų bendruomenės nariams skirti laisvės atėmimo bausmes. Jie žino amišų bendruomenės vertybes, todėl nedrįsta nukrypti nuo jų. Tačiau tai reiškia, kad vieniems žmonėms įstatymai galioja, o kitiems ne.
Taigi amišų gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo įprastų amerikiečių, o tai apima ir teisingumo sritį. Amišų pasaulyje nėra bausmių, tik atleidimas ir išganymas.
Šaltinis: Abcnews.go.com.
