1945 metų rugpjūčio 6 dieną T.Yamaguchis važiavo Hirošimos gatvėmis tramvajumi. Tuomet vyras išgirdo lėktuvų variklių gausmą bei pamatė praskrendančius lėktuvus. Vis dėlto jis nieko blogo nepagalvojo, nes lėktuvai tuo metu dažnai skraidė virš miesto.
Tiesa, T.Yamaguchis nežinojo, kad tai buvo ne japonų, o amerikiečių lėktuvai bombonešiai, pasiruošę numesti ant miesto 13 kilotonų urano atominę bombą.
T.Yamaguchis išlipo iš tramvajaus apie 8.15 val. ir pamatė dar vieną praskrendantį bombonešį, o vėliau du mažus parašiutus, prie kurių buvo pritvirtinta kovinė galvutė, kurios T.Yamaguchis negalėjo įžiūrėti.
Po kelių sekundžių viskas pavirto košmaru. Danguje pasirodė didžiulis žybsnis – bomba buvo detonuota vos 3 kilometrų atstumu nuo vietos, kurioje buvo T.Yamaguchis. Sprogimo banga apkurtino japoną, o šviesa trumpam apakino. Paskutinis dalykas, kurį jis matė prieš nualpdamas, buvo didžiulis grybo formos debesis danguje.
Vėliau jis atgavo sąmonę ir sugebėjo nušliaužti bei susirasti pastogę, kur praleido visą naktį. Susiradęs pastogę, vyras sutiko tris bendradarbius, kurie taip pat sugebėjo išgyventi katastrofą. Visi keturi buvo inžinieriai iš Nagasakio, kurie buvo atsiųsti dirbti į Hirošimą būtent lemtingąją dieną.
Kitą rytą visi keturi kolegos ėmė ieškoti būdų, kaip grįžti į savo gimtąjį miestą. Keliaudami į traukinių stotį, jie matė nusiaubtus pastatus ir aplinką bei mirštančius žmones.
Galiausiai jie pasiekė traukinių stotį, įlipo į traukinį ir nukeliavo 300 kilometrų, kol pasiekė savo gimtąjį Nagasakį. T.Yamaguchio būklė buvo prasta, todėl jam vos tik atvykus, jo žaizdos buvo nedelsiant sutvarstytos bei susiūtos.
Nepaisant sužeidimų rimtumo, T.Yamaguchis nusprendė rugpjūčio 9 dieną (praėjus vos 3 dienoms po katastrofos) grįžti į darbą. Grįžęs, vyras papasakojo visą istoriją savo viršininkui bei kolegoms, kurie buvo šokiruoti ir tuo pačiu metu nustebę. Kolegos negalėjo patikėti, kaip bomba sugebėjo išlydyti metalą ir netgi išgarinti kai kuriuos objektus, kurių neliko nei pėdsako. T.Yamaguchio viršininkas paprašė apskaičiuoti, kaip viena bomba galėjo sunaikinti visą miestą.
Anot T.Yamaguchio, būtent tuo metu, kai jo viršininkas uždavinėjo šį klausimą (11.02 val. vietos laiku), kambarį apšvietė dar vienas neįtikėtinai ryškus žybsnis – antra bomba buvo detonuota Nagasakyje.
Dauguma to nežino, tačiau pirminis antrosios bombos taikinys iš pradžių buvo Kokuros miestas, tačiau tą rytą jį dengė tankūs debesys, todėl JAV kariuomenė pakeitė taikinį ir juo tapo Nagasakis.
Neįtikėtina, tačiau ne tik T.Yamaguchis, bet ir jo žmona bei sūnus išgyveno antrosios atominės bombos sprogimą. Po bombos sprogimo šeima visą savaitę praleido slėptuvėje nuo oro antskrydžio, netoli sugriautų namų.
T.Yamaguchis buvo vienas iš 160 žmonių, išgyvenusių abu sprogimus, tačiau yra vienintelis, kurį Japonijos valdžia oficialiai pripažino kaip išgyvenusį abu atominės bombos sprogimus. Tai buvo padaryta tik 2009 metais, likus metams iki japono mirties.
T.Yamaguchis mirė 2010 metais nuo radiacijos sukeltos leukemijos, sulaukęs 93 metų amžiaus. Jo žmona mirė dviem metais anksčiau nuo kepenų ir inkstų vėžio.
Šaltinis: Thehigherlearning.com.
