Mokslininkai šį paukštį vadina Geospiza difficilis, o žmonėms jis geriau žinomas aštriasnapio žemės kikilio arba tiesiog vampyrinio kikilio pavadinimu.
Priešingai nei baltagalviai ereliai, grifai, didieji apuokai bei kiti plėšrūs mėsėdžiai paukščiai, vampyrinis kikilis atrodo labai įprastai ir nekaltai, tarsi eilinis paukštelis, kasdien atskrendantis ir nutupiantis ant medžio šakos priešais jūsų langus. Jis sveria mažiau nei 30 gramų, neturi jokių išskirtinių bruožų ar aštrių nagų.
Laimei, šie paukščiai gyvena tik Galapagų salose. Manoma, kad gyvenamosios aplinkos atokumas bei sąlygų atšiaurumas lėmė tai, jog šie paukščiai geria kraują. Jų aukos yra padūkėliai bei kiti jūriniai paukščiai, dažniausiai net 50 kartų didesni už juos pačius.
Galapagų klimatas labai svyruoja – būna itin sausringų laikotarpių, kai tiesiog nėra kuo misti. Dėl šios priežasties vampyriniai kikiliai tapo išradingi ir ėmė ieškoti kitų maisto šaltinių.
Vampyriniai šikšnosparniai turi itin aštrius dantis, todėl geriant kraują jų auka net nepabunda. Uodai ir erkės prieš gerdami kraują įkandimo vietą nuskausmina. Dėlėms padeda šaltas vanduo. Tačiau vampyrinis kikilis paprasčiausiai užšoka ant mėlynakojo padūkėlio nugaros ir ima kapoti jo odą tol, kol ima tekėti kraujas. Vos pasirodžius kraujui prisistato ir daugiau vampyrinių kikilių.
Kodėl šių paukščių aukos yra padūkėliai, galima tik spėlioti. Manoma, kad šie gyvūnai tiesiog negali apsiginti. Be to, jų gynybą apsunkina tai, kad tam tikru metų laiku jie peri ar rūpinasi savo jaunikliais, todėl tiesiog yra atviri atakoms. O vampyrinių kikilių Galapagų saloje yra tūkstančiai.
Įdomu tai, kad vampyriniai kikiliai nesugeba su savo snapais prakirsti padūkėlių kiaušinių, todėl jie kiaušinius ima spardyti tol, kol šie iškrenta iš lizdo ir nurieda nuo uolos bei galiausiai suskyla. Štai ir dar vienas kraujasiurbių paukščių maisto šaltinis.
Vampyriniai kikiliai puikiai sugebėjo prisitaikyti prie tokių nepalankių sąlygų, todėl dabar saloje galima rasti jau keliolika skirtingų šių paukščių rūšių. Kai kurie jų minta sėklomis, kiti vabzdžiais, dar kiti – kaktusais.
Kad ir kuo jie mistų, kiekviena rūšis turi snapą, kuris tapo itin gerai pritaikytu kiekvienai maisto rūšiai. Dėl itin efektyvios evoliucijos jie netgi vadinami Darvino kikiliais.
Žinoma, pasaulyje yra dar kelios paukščių rūšys, mintančios krauju. Tačiau nuo šiol žinosite, kad grėsmingi kraujasiurbiai yra ne tik šiurpiai atrodantys ir siaubą keliantys šikšnosparniai, dėlės ar erkės, bet ir iš pažiūros niekuo neišsiskiriantys, maži ir mieli paukšteliai, kurių mitybos įpročius nulėmė gamta.
Šaltinis: Slate.com.
