Sovietai: bandė pamaitinti pasaulį, sugriovė ekosistemas

2017 m. birželio 25 d. 15:16
Lrytas.lt
XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų sąjungą kamavo badas. Pagrindinis klausimas buvo, kaip pamaitinti žmones. Ištisos knygos parašytos apie Sovietų Sąjungos žemdirbystę, tačiau nedaug žinoma apie tai, kaip buvo mėginama padidinti užauginamos produkcijos kiekį. Įdomu tai, kad šios pastangos turi pasekmių dar ir šiandien.
Daugiau nuotraukų (1)
Sovietų sąjunga parengė projektą, kurio tikslas buvo apgyvendinti Kamčiatkos krabus (Paralithodes camtschaticus) nuo Kamčiatkos pusiasalio iki Barenco jūros. Tai būtų suteikę žmonėms skanaus, lengvai pagaunamo ir maistingo maisto šaltinį.
Josifas Stalinas įsakė išmėtyti tūkstančius Kamčiatkos krabų jauniklių nuo pat tolimųjų rytų iki Sovietų sąjungos vakarinės dalies.
Dėl prastos kelių būklės bei nepatikimo transporto atšiauriomis sąlygomis dauguma jaunųjų krabų žuvo net nepasiekę kelionės tikslo. Taigi, planas žlugo.
Antras bandymas užveisti krabų populiaciją įvyko XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuo metu turimas žymiai greitesnis ir patikimesnis oro transportas suteikė vilties, kad užduotis dabar jau bus įvykdyta. Šįkart buvo išmėtytos suaugusios krabų patelės, kurios netrukus ėmė didinti krabų populiaciją.
Stipriai išaugus krabų populiacijai, Sovietų sąjungos gyventojai buvo aprūpinti baltymų kupinu maistu, o pati valstybė ėmė netgi eksportuoti krabus į užsienio šalis. Skardinėse pardavinėjamų Kamčiatkos krabų buvo galima įsigyti britų parduotuvėse, o sovietai gavo iš to taip reikalingų pinigų. Krabai buvo skanūs ir gana nebrangūs.
Atrodo, jog šis planas su krabais pavyko ir netgi buvo genialus, tačiau kaip ir visuomet, kai tik žmonės ima patys tvarkyti gamtą, atsiranda nepageidaujamų pasekmių. Praėjus pusei amžiaus iš užsienio atplaukiantys nepageidaujami krabai apsigyvena įvairių pasaulio šalių paplūdimiuose ir ima naikinti vietinę ekosistemą.
Pirmosios problemos atsirado prieš maždaug dešimtmetį, kai žvejai arktikoje pranešė, kad šie krabai pakenkė vietinei augalijai bei gyvūnijai – pavyzdžiui, sumažėjo menkių populiacija.
Šiandien milijonai šių krabų, kurie seniau gyveno tik Aliaskos jūrose bei šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, veržiasi į Norvegijos krantus, naikindami viską, kas pakliūva po jų žnyplėmis. Kai kurie žvejai sako, kad šių krabų įsiveržimas sukelia baisius padarinius Norvegijos gamtai. O kiti žvejai džiaugiasi Kamčiatkos krabais – gaudo šiuos iki 10 kilogramų bei 1,5 metro ilgio galinčius užaugti krabus ir pardavinėja vietiniams.
Įdomu tai, kad šių krabų kainos yra išties įspūdingos. Už mėsingas ir skanias krabų kojas restorane galite pakloti net 40 eurų.
Tačiau mokslininkus neramina, kad per paskutinius 20 metų Norvegijoje šių krabų populiacija padidėjo 6 kartais, o vien Barenco jūroje jų gyvena apie 12 milijonų. Mokslininkai teigia, kad bet kokia ekonominė nauda yra nusveriama žalos, kuri yra padaroma gamtai. Šie krabai neturi jokių juos medžiojančių grobuonių, tačiau patys naikina stintų populiacijas.
Per paskutinius 20 metų Kamčiatkos krabai migravo apie 650 kilometrų nuo pradinės savo gyvenamosios vietos. Jų plitimas yra žymiai spartesnis, nei dauguma tikėjosi. Mokslininkai spėlioja, kaip toli į pietus gali išplisti šie krabai. Vieni mano, kad jie nukeliaus ne toliau nei iki poliarinio rato. Kiti mano, kad krabai gali pasiektų Jungtinės Karalystės ar netgi Ispanijos krantus.
Parengta pagal „Morning Star“
krabaiKrabasekosistema
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.