Šį urvą atrado vietinis ūkininkas Ho Khanh, kuris vaikščiojo po minėtą Phong Nha Ke Bang nacionalinį parką, kai staiga po kojomis atsivėrė praraja.
Sunku patikėti, jog toks didelis urvas buvo atrastas tik prieš 26 metus. Dauguma tokių urvų turi šventyklas, tačiau Son Doong urvas neturi nei šventyklų, nei statulų, nei priešistorinių piešinių – nieko. Tai reiškia, kad žmogus čia niekada nebuvo lankęsis.
Pirmą kartą mokslininkai atvyko tyrinėti šio urvo tik 2009 metais. Vietiniai iki tol bijojo užeiti, nes viduje gaudė stiprus vėjas bei girdėjosi kitokie baisūs garsai.
Netoliese Vietname taip pat galima rasti didžiulį urvą - kuriam prieš tai priklausė didžiausio pasaulyje urvo titulas - tačiau jis yra net 5 kartais mažesnis už Son Doong.
Išvertus iš vietnamiečių kalbos, urvo pavadinimas reiškia „kalno upė“ - kadangi urvas turi savo didelę upę. Urve yra ir džiunglės, kurias mokslininkai pavadino „Adomo sodu“, taip pat vieni didžiausių pasaulyje stalagmitų, kurių aukštis siekia iki 70 metrų.
Mokslininkams Howardui ir Debui Limbertams prireikė visų metų vien tam, kad pasiektų urvo pabaigą - nes jų žygiui sutrukdė 60 metrų aukščio kalcito siena, gavusi Didžiosios Vietnamo sienos pavadinimą. Kitoje sienos pusėje jie atrado neįprastą didelių urvo perlų „lauką“. Šių perlų dydis prilygsta beisbolo kamuoliuko dydžiui.
Manoma, kad šis urvas susiformavo prieš maždaug du milijonus metų, todėl nenuostabu, kad urve susiformavo netgi atskiras klimatas. Urve esantis kalcio karbonatas rodo, kad urve formuojasi netgi lietaus debesys, o laikui bėgant urve buvo tiek drėgnesnių, tiek sausesnių periodų.
2013 metais urvą aplankė pirmoji turistų grupė, kurios kiekvienam nariui toks turas kainavo po 3000 dolerių.
