Jo kalba buvo nukreipta prieš pilietinių teisių įteisinimą. Nors beveik niekas neabejojo, kad minėtas įstatymas įsigalios, S.Thurmondas buvo nusiteikęs nepaprastai karingai. Demokratų partija nusprendė, kad nesakys vieningos kalbos ir leido individualiai pasireikšti partijos nariams.
S.Thurmondas nusprendė pasinaudoti šia proga ir rimtai pasiruošė kalbą. Be to, jis keletą dienų prieš svarbiąją dieną ėjo į pirtis, kad dehidratuotų savo kūną ir jame liktų kuo mažiau skysčių. Kodėl? Kad kalbos metu nereikėtų keliauti į tualetą atlikti gamtinių reikalų.
Praėjus 3 valandoms nuo kalbos sakymo pradžios prie S.Thurmondo priėjo respublikonas Barry Goldwateris ir paklausė, kiek dar tęsis jo kalba. S.Thurmondas atrėžė, kad „dar apie valandą“. B.Goldwateris tuomet paprašė S.Thurmondo trumpam užleisti tribūną, kad šis galėtų atlikti tam tikrus įrašus dokumentuose. S.Thurmondas pasinaudojo trumpa pertraukėle ir nulėkė į tualetą. Tai buvo vienintelis kartas visos kalbos metu, kai S.Thurmondas ėjo nusilengvinti. Atlikęs gamtinius reikalus, S.Thurmondas grįžo ir tęsė savo kalbą. Praėjo valanda, o S.Thurmondas vis dar tęsė savo kalbą, kuriai tiesiog nebuvo matyti pabaigos.
Partiečiai netgi pagalvojo apie atvejį, jeigu S.Thurmondui reikėtų dar kartą nusilengvinti: jie pastatė kibirą šalia Senato salės esančioje rūbinėje, kad S.Thurmondas lengvindamasis viena koja stovėtų Senato salėje. Kalbos metu S.Thurmondas gėrė apelsinų sulčių, valgė juodos duonos bei mėsainį, kuriuos atnešė liberalas Paulas Douglasas. Net ir valgydamas bei gerdamas jis nesustojo kalbėti.
Kai kurie sako, kad S.Thurmondas nėra rekordininkas. 1953 metais Oregono senatorius Wayne‘as Morse‘as sakė kalbą, kuri truko 22 valandas ir 26 minutes, o kalbos metu nei karto nepasinaudojo tualetu.
Šaltinis: Npr.org
