Tačiau seserys Fokkens nėra tik močiutės. Jos tik prieš kelis metus baigė savo prostitučių „karjerą“ po 50 metų darbo Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale. Jos yra vietinės įžymybės – išleido kelias biografines knygas, o 2012 metais apie jas buvo rodomas dokumentinis filmas. Nyderlanduose jos yra žinomos pravarde „senos šliundros“.
Louise Fokkens sako, kad jos išmoko, jog reikia sutarti su visais – įskaitant dvasininkus. Apie savo „karjeros“ metus jos kalba teigiamai. Dirbdamos prostitutėmis abi kartu sudėjus jos permiegojo su 355 000 vyrų.
Louise pradėjo prostitutės karjerą spaudžiama savo buvusio vyro, kuris tapo jos suteneriu ir ėmė gyventi iš gaunamų pinigų. Pora susilaukė 4 vaikų, tačiau jos vyras privertė vaikus atiduoti į globos namus.
Louis pėdomis pasekė ir jos sesuo Martine. Pirmiausia ji įsidarbino valytoja viešnamyje, tačiau netrukus ir pati buvo įtraukta į prostituciją. Abi moterys galiausiai išsiskyrė su savo vyrais. Nepaisant to, jos ir toliau dirbo savo darbus, kadangi tai jau buvo tapę jų gyvenimo būdu. Tiesa, abi moterys pripažįsta, kad gailisi, jog tapo prostitutėmis.
Išėjusios į pensiją, moterys daugiau laiko praleidžia su savo vaikais, kurį laiką pardavinėjo paveikslus. Jos taip pat lankosi pas psichologą dėl holokausto padarytos traumos, susijusios su jų šeimomis. Tiesa, jos gimė žydų šeimose, bet vėliau buvo užaugintos su žydais nieko bendra neturinčių žmonių. Bet savo šaknų ir tradicijų neatsisako.
Žinoma, sinagogose jos nebuvo pageidaujamos, o Louise sako, kad ir dabar sinagogoje sėdi paskutinėje eilėje, kuo toliau nuo rabino.
Seserys sako, kad nesijaučia Raudonųjų žibintų kvartalo simboliais. Tiesą sakant, jos šiame kvartale nebesijaučia tarsi namuose. Jos sako, kad seniau prostitutėmis dirbdavo tik vietinės, klientai taip pat būdavo tik olandai, o dabar situacija pasikeitė, verslą užplūdo užsieniečiai.
Šaltinis: Haaretz.com.
