Vienos valstybės tai supranta kaip būdą atbaidyti kitas valstybės nuo kokių nors karinių veiksmų ėmimosi, tačiau kitos tai supranta kaip agresiją, bandymą įvaryti kitoms valstybėms siaubą.
Sprendimą panaudoti atominę bombą dažniausiai priima ne vienas žmogus, o ištisa žmonių grupė, kurie į situaciją žvelgia skirtingai. Atominiai ginklai taip pat skiriasi – vienos valstybės gali smogti greičiau ir galingiau negu kitos. Dėl šių priežasčių mokslininkai ieško įvairių būdų, kurie padėtų atgrasinti nuo atominio ginklo panaudojimo.
Gana įdomiai atrodo Rogerio Fisherio pasiūlymas. Rogeris siūlo, kad prezidentą lydėtų jaunas savanoris kareivis, kuriam šalia širdies būtų implantuota kapsulė su atominės bombos paleidimo kodais. Šis savanoris su savimi nešiotųsi didelį mėsininko peilį. Taigi jeigu prezidentas norėtų panaudoti atominę bombą, vienintelis būdas jam tai padaryti būtų savo plikomis rankomis užmušti žmogų. Juk panaudojus atominę bombą žūtų milijonai žmonių, todėl prezidentas pirmiausia turėtų savo akimis pamatyti, kaip atrodo nekalto žmogaus mirtis.
Kuomet šis pasiūlymas buvo pateiktas Pentagonui, jie pasakė: „Dieve, juk tai baisu. Būtinybė kažką užmušti paveiktų prezidento sprendimą. Gali būti, kad jis niekada nepaspaustų mygtuko.“
Šaltinis: Blog.nuclearsecrecy.com
