Tyrime dalyvavo 39 reguliarūs agresyvios muzikos klausytojai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 34 metų. Šie žmonės klausėsi sunkiojo metalo, pankroko, emo ir hardcore. Tyrimo dalyviai išvardintų rūšių muzikos klausėsi mažiausiai 50 procentų laiko, kurį skirdavo muzikos klausymuisi. Tyrimas parodė, kad šie žmonės agresyvios muzikos klausėsi tam, kad pajustų įvairaus pobūdžio emocijų, nusiramintų – nuo liūdesio iki pykčio. Klausomos muzikos energija prilygo klausytojų agresyvumui, tačiau taip pat sustiprindavo pozityvias emocijas, dėl to klausytojas imdavo jaustis aktyvesnis ir labiau pakylėtas, įkvėptas.
Tyrimo dalyviams taip pat buvo mėginama sukelti pyktį – jiems buvo užduodami klausimai, kurie kėlė pykčio jausmus. Kad būtų dar labiau padidintas pyktis, dalyviai buvo provokuojami įvairiomis temomis – nuo pokalbio apie antrąsias puses iki finansų. Tuomet jiems buvo suteiktas pasirinkimas – klausytis muzikos iš jų pačių grojaraščio arba 10 minučių sėdėti tyloje.
Rezultatai parodė, kad dalyviams pradėjus klausytis muzikos, sumažėjo jų priešiškumo, susierzinimo ir streso lygis, dalyviai taip pat pajuto įkvėpimą. Nei vienas dalyvis, paklausęs muzikos, nesijautė agresyvus. Priešingai – tiek tyloje sėdėję dalyviai, tiek klausęsi savo mėgstamos muzikos buvo vienodai ramūs.
Dauguma dalyvių buvo australai, tačiau buvo ir kitų šalių gyventojų – švedų, indoneziečių, afrikiečių bei amerikiečių.
Daugumoje dalyvių pasirinktų dainų buvo dainuojama apie pyktį ar agresiją, o likusiose – apie atsiskyrimą bei liūdesį. Tačiau dalyviai teigė, kad muzika jiems padėjo pasijusti laimingesniems, apimtiems meilės jausmo bei gerbūvio. Taigi buvo padaryta išvada, kad dauguma dalyvių agresyvią muziką naudojo teigiamoms emocijoms sukelti.
Šaltinis: Medicaldaily.com
