Šį kraną „YD-171“ 1941-aisiais metais Bremerhavene (Vokietija) sukūrė vokiečių kompanija „Demag“. Iš viso buvo pagaminti vos 4 tokie kranai, ir jie visi buvo skirti sunkiasvoriams laivams iš vandens iškelti – kad galima būtų šiuos sutaisyti. Šie kranai, aptarnaujami 23 žmonių įgulos, veikė Danijoje, šiauriniuose uostuose, o taip pat ir Baltijos jūroje.
Prie kranų buvo pritaisyti mikrovarikliai, todėl jie galėdavo lėtai slankioti vandeniu pirmyn, atgal ar į šonus. Tačiau nors ir buvo manevringi, jie negalėjo išvengti amerikietiškų bombonešių smūgių. Keletą kartų jie buvo pamušti ir sutaisyti.
Galiausiai vienas kranas buvo paskandintas Hamburge, o likusius tris Trišalėje laivyno komisijoje pasidalino Sąjungininkai. Vienas nebaigtas gaminti kranas atiteko Sovietų Sąjungai, kuri dalimis jį išsiuntė į Gdanską. Vėliau buvo manoma, kad jis buvo prarastas, tačiau 2015 metais jis buvo pastebėtas besidarbuojantis Sankt Peterburge.
Antrasis atiteko Didžiajai Britanijai, kur kranas buvo nugabentas į anglų kanalą. Tuo tarpu amerikiečių kranas, neoficialiai pavadintas „vokiečiu Hermanu“ buvo išardytas ir perplukdytas per Atlanto vandenyną, per Panamos kanalą, ir 1946 metų lapkričio 18 dieną pasiekė Long Byčo laivyną. Kranui atkeliavus, prasidėjo sunkiausias darbas – jo surinkimas.
Pagrindinis inžinierių galvos skausmas buvo, kaip surinkti kraną, aukštesnį už turimus kranus. JAV laivynas turėjo galingą kraną, galintį iškelti 200 tonų svorį, tačiau jis negalėjo iškelti dalių taip aukštai, kad būtų galima sukonstruoti vokiečių milžiną. Galiausiai vienas inžinierius sumąstė, jog vokiškąjį įrenginį reikėtų nuleisti į prieplauką, kuri yra 17 metrų žemiau jūros lygio, o savąjį kraną palikti plūduriuoti jūroje. Taigi, galiausiai galima buvo pradėti sudėtingą „vokiečio Hermano“ surinkimo darbą.
Darbas vėl surinkti Hermaną išties nebuvo lengvas – tuo labiau, jog reikėjo kovoti su stipriu vėju, nepastoviai slankiojančiu kranu bei itin sudėtingu jungiamųjų kaiščių pritvirtinimo procesu. Surinkus kraną ir atlikus išsamius bandymus, juo pradėta naudotis 1948 metų gruodžio 31 dieną, ir išbuvo Long Byče daugelį metų. Tarnybos metu jis kėlė vienus sunkiausių laivų pasaulyje, netgi atominį reaktorių – kol galiausiai devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo išleistas į užtarnautą poilsį.
Tačiau likvidavus Long Byčo laivyną, šis kranas 1996 metais buvo parduotas vienai Panamos kanale dirbančiai kompanijai, kur kranas tarnauja iki pat šios dienos.
