Šis žodis kilo iš anglų žemės sklypų agento, gyvenusio Airijoje XIX amžiuje, pavardės – Charles Cunningham Boycott.
C.C.Boycottas tarnavo britų kariuomenėje, dėl to ir atsidūrė Airijoje. Išėjęs iš kariuomenės, jis įsidarbino žemės sklypų agentu pas lordą Erne – vieną stambiausių žemvaldžių Majo apygardoje. Lordas Erne pelnydavosi iš nuomos, o nuomininkams atsisakius ją mokėti, pasitelkdavo C.C.Boycottą, kuris juos iškeldindavo ir tam kartais pasitelkdavo žiauriausias priemones.
Tačiau viskas ėmė keistis 1880 metais, kai airių politikas Charlesas Stewartas Parnellis bei Žemių Lyga ėmė vykdyti naują kampaniją, nukreiptą prieš turtingus žemvaldžius, negailestingai iškeldinančius savo nuomininkus iš savo žemių.
Kai kartą C.C.Boycottas mėgino iškeldinti 11 nuomininkų, vietiniams trūko kantrybė. Vietinis Žemių Lygos padalinys paragino C.C.Boycotto darbuotojus atsisakyti jam dirbti ir pradėjo C.C.Boycotto izoliacijos vietinėje bendruomenėje kampaniją.
Šios kampanijos metu, be kita ko, vietinės parduotuvės atsisakė aptarnauti C.C.Boycottą. Jis tapo tarsi „pažymėtu žmogumi“, žmonės jį ėmė ignoruoti.
Supykęs, C.C.Boycottas apie šią akciją pranešė įtakingai Londono žiniasklaidai. Jis skundėsi ne tik tuo, kad pavojus gresia jo ir jo šeimos narių gyvybėms, bet kad aplinkiniai jį ignoruoja, nebesuteikia jokių paslaugų, jam atsisako dirbti žmonės, o jo pasėlius imta vogti.
Ši istorija netruko išpopuliarėti, netrukus žymūs Anglijos laikraščiai surinko pinigų ir už juos nusiuntė būrį ūkininkų, kad šie nupjautų C.C.Boycotto pasėlius. Taip pat atsirado daug savanorių, kurie padėjo sunešti pasėlius į C.C.Boycotto ūkinius pastatus.
Po visų šių įvykių, istorija ėmė sklisti po visą pasaulį, apie ją rašė žymiausi pasaulio laikraščiai. Jie siuntė savo korespondentus, nuo kurių pasėlius pjaunančius ūkininkus buvo pasiųsti saugoti 1000 airių kariuomenės vyrų. Taigi 500 svarų sterlingų vertės pasėlius nupjauti iš viso kainavo 10 000 svarų sterlingų.
C.C.Boycottas patyręs tokį pažeminimą iš Airijos išvyko 1880 metų gruodžio 1 dieną. 1886 metais jis įsidarbino agentu pas žemvaldį Hugh Adairą Suffolke. Jis mirė 1897 metų birželio 19 dieną, sulaukęs 65 metų amžiaus. Jo vardas įėjo į istoriją amžiams, tačiau ne dėl pasiekimų, o priešingai – dėl didžiulės negarbės.
O boikotas, kaip reiškinys, dar 1880 metais ėmė plisti Airijos valstiečių tarpe ir tapo viena sėkmingiausių taktikų prieš britus, gyvenančius Airijoje, kurios metu nebuvo naudojama jokia smurto forma.
Šaltinis: Irishcentral.com
