Kaip ir kodėl galaktikos nustoja formuoti naujas žvaigždes, yra viena didžiausių mįslių astrofizikams. Tačiau pastaruoju metu atsakymai į šiuos klausimus pradeda ryškėti.
Galaktikos yra dinaminės sistemos, kurios nuolatos jungia dujų sankaupas ir verčia jas žvaigždėmis. Kaip ir žmonėms, galaktikoms taip pat reikia maisto. Galaktikų „maistas“ yra vandenilio dujos, gaunamos iš kosmoso. Vandenilio dujos yra rišamoji tamsiosios materijos medžiaga. Šioms dujoms vėstant, jos kartu su tamsiąja materija ima formuoti diskus, o joms dar labiau atvėsus – ir žvaigždes.
Žvaigždei senstant ir mirštant, ji grąžina dalį šių dujų atgal galaktikai. Ji tai padaro skleisdama vėją arba virsdama supernova ir sprogdama. Milžiniškoms žvaigždėms mirštant ir sprogstant, šios dujos vėl įkaitinamos, kad negalėtų taip greitai atvėsti. Tačiau mirštančios žvaigždės įkaitintos dujos neformuoja iškart naujos žvaigždės, todėl tai stabdo naujų žvaigždžių kūrimąsi.
Dauguma žvaigždes formuojančių galaktikų yra disko ar spiralės formos, kaip ir mūsiškė Paukščių Tako galaktika. Tačiau yra ir kita galaktikų rūšis, kurių forma yra visiškai kitokia. Šios masyvios elipsės formos galaktikos nėra tokios aktyvios – jos nebeturi dujų atsargų, todėl nustojo formuoti naujas žvaigždes.
Šios eliptinės galaktikos skiriasi dviem pagrindiniais aspektais: jos neformuoja naujų žvaigždžių ir turi kitokią formą. Turėjo nutikti kažkas labai dramatiško, kad atsirastų tokie skirtumai. Tačiau kas?
Pereinamasis galaktikos evoliucijos laikotarpis yra vadinamas „žaliuoju slėniu“. Tai yra tarsi tarpinis variantas tarp mėlynųjų, žvaigždes aktyviai formuojančių, galaktikų ir mirštančių raudonųjų. „Žaliosios“ galaktikos yra tos, kuriose žvaigždžių formavimas nyksta, slopsta, tačiau žvaigždės vis dar formuojamos. Tai rodo, kad šis nykimo procesas prasidėjo neseniai – „vos“ prieš kelis šimtus milijonų metų.
Tačiau daugiausiai buvo išsiaiškinta pradėjus stebėti, kokiu greičiu miršta galaktikos. Pasirodo, spiralinės formos galaktikos miršta lėtai, o elipsės formos – greitai. Galaktikos mirties greitis priklauso nuo dujų tiekimo žvaigždėms formuoti greičio.
Įsivaizduokite spiralinę galaktiką, tokią kaip mūsų Paukščių Takas, kuri dujas verčia žvaigždėmis, o dujų tiekimas yra nuolatinis. Tuomet nutinka kažkas, kas nutraukia dujų tiekimą: galbūt pasipainioja kita galaktika, kuri perima dujų tiekimą, arba tamsiosios materijos yra tiek daug, kad joje esančios dujos negali atvėsti ir imti formuoti žvaigždžių. Tokiu atveju spiralinė galaktika lieka tik su savomis dujų atsargomis.
Kartais dujų atsargos būna pakankamai didelės, o dujų vertimo žvaigždėmis procesas yra gana lėtas, todėl galaktika gali formuoti žvaigždes dar kelis milijardus metų. Kadangi jos yra labai toli, o šviesos greitis yra ribotas, mes tai pamatome šiam procesui gerokai įsibėgėjus arba netgi baigiantis.
Kaip minėjome, artimiausia spiralinė galaktika yra Andromeda. Jos mirimo procesas prasidėjo jau prieš kelis milijardus metų, o pasak naujausių tyrimų, ji yra zombių galaktika. Ji jau negyva, tačiau vis dar gamina žvaigždes.
Išsiaiškinti, ar mūsų Paukščių Takas taip pat yra „žalioji“ galaktika, nėra taip paprasta, kadangi mes joje gyvename ir negalime vertinti procesų iš šalies.
Tačiau net ir neturėdami patikimų duomenų mokslininkai spėja, kad Paukščių Takas yra ant ribos: jis pamažu virsta „žaliąja“ galaktika. Tačiau taip pat realu, kad Paukščių Takas jau yra zombių galaktika, mirusi prieš kelis milijardus metų.
Šaltinis: Earthsky.org
