Vienas konteinerinis laivas į aplinką išmeta tiek pat teršalų, kiek 50 milijonų automobilių. Šiuo metu viso pasaulio keliuose važinėjantys 760 milijonų automobilių teršia aplinką taip pat, kaip 15 konteinerinių laivų. Tačiau pasaulyje šiuo metu plaukioja net 6000 didžiulių konteinerinių laivų bei dar 85 000 įprastų komercinių-krovininių laivų.
Tikriausiai, manote, kad taip stipriai aplinką teršiantys „aparatai“ yra griežtai reglamentuojami aplinkosaugininkų? Deja, atvirose jūrose plaukiojantys laivai yra neribojami taršos kvotomis – jie gali išmesti tiek teršalų į aplinką, kiek tik reikia. Su tuo mėgino kovoti JAV ir Kanada, nustatydamos maksimalias taršos normas laivams, priartėjusiems prie šių valstybių krantų per 200 kilometrų. Tačiau tarptautiniu mastu įvesti kokius nors apribojimus yra pernelyg sunku, kadangi atvira jūra nepriklauso nei vienai valstybei, todėl jos negali kontroliuoti šių laivų.
Konteineriniai laivai dirba beveik be sustojimo – dažniausiai 24 valandas per parą, ištisas savaites. Tačiau vien tai nepaaiškina didžiulio išmetamų emisijų kiekio. Mat šie laivai naudoja ne tokį kurą, kaip mūsų automobiliai.
Sunkusis jūrinis kuras yra didžiausią tankį turintis kuras pasaulyje – jį būtų galima sulyginti su smala ar skystu asfaltu. Jame sieros yra 2000 kartų daugiau nei įprastame dyzeliniame kure, kuris pilamas į automobilius. Jūrinis kuras yra tai, kas lieka perdirbus ir išgavus švarų kurą automobiliams. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šiam kurui išsiliejus vandenyne, jis turi itin didelį poveikį vandenyno gyventojams, be to, jį labai sunku išvalyti. Aplinkosaugos organizacijos iš viso pasaulio jau daug metų ragina uždrausti naudoti šį kurą, tačiau kol kas jis vis dar aktyviai naudojamas.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracija atliko tyrimą ir nustatė, kad šių laivų išmetami teršalai yra atsakingi už 60 000 mirčių per metus. Šių teršalų dalelės, patekusios į plaučius, gali sukelti netgi nudegimus, jos taip pat sukelia širdies ligas. Tiesa, daugiausiai žalos šie laivai daro gyventojams, gyvenantiems Indijoje, rytų Azijoje bei prie Viduržemio jūros, kadangi būtent pro šias vietoves tokių laivų praplaukia daugiausiai, tačiau dėl stiprių vėjų šie teršalai neretai nupučiami Floridos (JAV) link.
Šią problemą išspręsti yra pakankamai sunku. Norint sustabdyti 90 000 laivų taršą reikėtų globalinių pastangų, įvedant griežtus išmetamų emisijų apribojimus. Tiesa, JAV įvesti nauji įstatymai reikalauja, kad po 2016 metų pagaminti laivai savo varikliuose turėtų naujas pažangias taršos kontrolės technologijas. Tai yra didžiulis žingsnis, palyginus su jau seniai jūrose plaukiojančiais laivais. Be to, Europoje daugėja zonų, kuriose išmetamų emisijų kiekis turi būti itin žemas – tarp jų yra ir Baltijos jūra. Dar daugiau – mokslininkai svarsto galimybę jūrinį kurą pakeisti suskystintomis gamtinėmis dujomis, tačiau šios technologijos dar nėra pakankamai pažengusios, kad jas galima būtų naudoti artimiausiu metu.
Taigi nors ir ieškomas šios problemos sprendimas, šią dieną pasaulyje plaukioja tūkstančiai laivų, teršiančių aplinką labiau nei daugelis gali įsivaizduoti.
Šaltinis: Enfos.com
