Įėjimas į Koliziejų renginių metu buvo visiškai nemokamas, tačiau prieš tai reikėdavo gauti bilietus (vadintus tesaromis), nes senovės Romoje tuo metu gyveno maždaug milijonas gyventojų. Taigi bilietą buvo būtina turėti vien dėl to, kad nekiltų chaosas ir į Koliziejų vienu metu nemėgintų patekti šimtai tūkstančių žmonių.
Šalia Koliziejaus buvo įėjimo vartai su grandinėmis, kad žmonės nemėgintų veržtis į žaidynes ir nekiltų chaosas.
Bilietus žmonės galėjo gauti iš anksto arba prie įėjimo į Koliziejų, kur nusidriekdavo milžiniškos eilės. Kiekvienas bilietas turėjo pažymėtą sėdėjimo vietą bei sektorių, kuriam buvo skirtas atskiras įėjimas. Stovėdavę eilėse rizikuodavo gauti bilietą jau tik stovimoms vietoms.
Nors, kaip minėta, bilietai buvo nemokami, sėdėjimo vietos buvo suskirstytos ir keturias klases, žymėjusias asmens socialinį statusą. Kuo aukštesnis žmogaus socialinis rangas, tuo arčiau arenos jis sėdėdavo. Pavyzdžiui, plebėjai negalėdavo sėdėti pirmos ar antros klasės vietose, jos buvo rezervuotos tik aukščiausio rango Romos piliečiams.
Kaip reikėdavo neapsirikti ir neduoti pirmos ar antros klasės bilietų žemesnį socialinį statusą turėjusiems žmonėms? Pasirodo, skirtingų klasių žmonės būdavo atpažįstami pagal jų aprangą ir pagal tai, su kuo jie ateidavo – su imperatoriumi, kilmingaisiais patricijais, senatoriais, politikais ar magistratais.
Koliziejuje buvo 80 įėjimų, o tai leido žiūrovus susodinti greitai ir be didelių pastangų. Kėdės buvo pagamintos iš marmuro, ant jų buvo pažymėtos eilės bei vietos numeris. Tiesa, sėsdavo žmonės ne tiesiai ant marmurinės kėdės, o ant medinių lentų, patiestų ant marmuro. Tuo metu elitas sėdėdavo komfortabiliau: senatorių vietose buvo pagalvės, padėtos ant sulankstomų kėdžių. Ant sienų kabėdavo marmurinės Koliziejaus sėdimų vietų schemos, kurios padėdavo surasti savo vietą.
Įvairios žaidynės senovės Romoje būdavo labai populiarios, todėl bilietų niekada neužtekdavo, o Koliziejus visuomet būdavo sausakimšas.
Šaltinis: Tribunesandtriumphs.org
