Mokslininkai mėgino išvesti formulę, kuri įrodytų, kodėl tokie filmai, kaip „Psycho“ („Psichopatas“) ar „Blair Whitch Project“ („Projektas: Bleiro ragana“) taip sėkmingai sugeba išgąsdinti žiūrovus.
Matematinėje formulėje yra tokie elementai, kaip nežinomybės jausmas, realizmas ir kraujas, taip pat šoką suteikiančios akimirkos. Kad atrastų formulę, mokslininkai dvi savaites žiūrėjo tokius siaubo filmus, kaip „Avinėlių tylėjimas“, „Egzorcistas“ bei kitus. Tarp kitų faktorių, turėjusių įtakos vertinant filmą, buvo įtampą sukelianti muzika, balanso išlaikymas tarp tikrovės ir fantazijos bei kiek kraujo yra filme.
Kadangi siaubo filmui didžiulę įtaką turi nežinomybės jausmas, buvo sudėti visi jo elementai: įtampą kelianti muzika, scenos, kuriose žudikas vaikosi auką, bei įkalinimo jausmas. Sudėjus šiuos elementus, jie buvo pakelti kvadratu, o tuomet pridėta šoko vertė.
Pasak ekspertų, papildomai filmas turi būti realistiškas, kad iš tiesų gąsdintų. Taigi jie mėgino atrasti balansą tarp scenų, kurios yra pernelyg nutolusios nuo realybės, ir pakankamai gyvenimiškų. Tuomet buvo žiūrima, kiek personažų vaidina filme, kadangi žiūrovams labiau patinka mažesnis personažų skaičius. Taip pat buvo atsižvelgiama į filmo apšvietimą – ar vaizduojama pakankamai tamsi aplinka.
Ekspertai teigia, kad filme „The Shining“ regima uždara aplinka, kuomet šeima gyvena žiemą dideliame uždarytame viešbutyje, bei dušo scena filme „Psycho“ yra puikūs pavyzdžiai, kaip turėtų atrodyti tobulas siaubo filmas. Tuo metu filmas „Jaws“ („Nasrai“) yra tobulas pavyzdys, kuomet filme puikiai panaudojamas kraujas.
Šaltinis: BBC
