Mokslininkai mano, kad dėl to gali tekti perrašyti Visatą paaiškinančias teorijas bei atverti naują puslapį kosmoso tyrimuose.
Už 320 tūkst. km nuo Žemės skrieja rusų palydovas „Spektr-R“, kuris veikia išvien su Žemėje esančiais radijo teleskopais. Šis palydovas gali neįtikėtinai aiškiai fiksuoti kosmose sklindančius radijo signalus, o jo tikslumas tūkstančius kartų viršija Hablo kosminį teleskopą.
Prieš pusę šimtmečio Mergelės žvaigždyne buvo pastebėtas kvazaras (galaktikos branduolys), pavadinimu 3C273. Jis buvo identifikuotas kaip itin ryškus galaktikos branduolys. Šis keistas objektas toks ryškus, kad nustelbia visas galaktikos žvaigždes, kad ir kokios ryškios jos bebūtų. Vėliau paaiškėjo, kad, kaip ir kitų kvazarų, 3C273 centre slypi juodoji skylė, kuri siurbia aplink esančią materiją ir išspjauna milžiniškus plazmos kiekius atgal į kosmosą.
Mokslininkus itin žavi kvazarai, todėl nenuostabu, kad jie yra vieni pagrindinių astrofizikų tyrinėjmų objektų. Daugelį metų tyrę kvazarus, mokslininkai nustatė, kad jų išmetamos plazmos temperatūra negali viršyti 500 milijardų laipsnių pagal Kelviną (arba 226,85 milijardų laipsnių pagal Celsijų) temperatūros. Pasak dabartinės teorijos, didesnė temperatūra lemtų milžiniško energijos kiekio perdavimą iš elektronų į fotonus, dėl to prasidėtų stiprus temperatūros kritimas.
Tačiau naujausi matavimai, kuriuos atliko minėtas „Spektr-R“ palydovas, parodė, kad temperatūra minėtame kvazare siekia neįmanomus 20–40 trilijonų laipsnių – 10 kartų daugiau negu teigia dabartinė teorija. Negana to, šis kvazaras gali būti ne pats karščiausias Visatoje.
Visatoje gali būti gerokai karštesnių kvazarų, kurie paneigia tradicines teorijas apie tai, kaip kvazarai išspinduliuoja šviesą. Žinoma, mokslininkams tai kelia pasitenkinimą, kadangi jie gali kurti naujas teorijas bei leisti mokslui dar labiau žengti į priekį.
Kol kas mokslininkai turi 4 teorijas, mėginančias paaiškinti naujausią atradimą. Anot vienos iš teorijų, kvazaruose esanti jėga gretina ne elektronus, o protonus. Tačiau protonų masė yra žymiai didesnė nei elektronų, todėl tam reikėtų nesuvokiamai galingos vidinės jėgos, kuri juos stumtų.
Trumpai tariant, visi paaiškinimai turi problemų, kurių kol kas nepavyksta išspręsti.
Šaltinis: Popularmechanics.com
