Kokius padarinius intensyvios emocijos sukelia širdžiai?

2016 m. rugsėjo 29 d. 15:43
Stresas kenkia širdžiai. Tai faktas, kurį žinome ir be gydytojų. Intensyvus gedulas, pyktis ar staigus išgąstis turi tiesiogines, o kartais net ir mirtinas pasekmes žmogaus širdžiai. Tuo tarpu ilgalaikis emocinis stresas trumpina gyvenimą padidindamas tikimybę susirgti įvairiomis širdies ligomis.
Daugiau nuotraukų (1)
Emocinis stresas širdies ir kraujagyslių ligoms turi tokį patį poveikį kaip ir fizinis stresas. Tačiau įdomu tai, kad gydytojai ne visada tai supranta – jie mano, kad stresas yra psichologinė problema, nesusijusi su fizinėmis problemomis.
Baltimorės (JAV) Johns Hopkins ligoninės gydytojas Danielis J. Brotmanas kartu su kolegomis peržiūrėjo daugybę atliktų tyrimų, kad išsiaiškintų, kokį poveikį stresas turi mūsų kūnui. Jie pastebėjo, kad psichologinės ligos bei sutrikimai yra susijusios su širdies problemomis. Gydytojai punktais išdėstė psichologines problemas, kurios susijusios su įvairiomis širdies ligomis:
* Žmonės, kurie kenčia nuo depresijos, beviltiškumo ar pesimizmo turi žymiai didesnę tikimybę patirti infarktą bei staigią širdies mirtį. Jie taip pat dažniau kenčia nuo ligų, kurios kenkia širdžiai – nutukimo, cukraligės, aukšto kraujospūdžio bei sutrikusio širdies susitraukimų dažnio.
* Žmonės, kurie kenčia nuo chroniško nerimo, turi didesnę tikimybę patirti infarktą bei prieširdžių virpėjimą. Jų širdžiai kenkia padidėjęs kraujospūdis bei sutrikęs širdies susitraukimų dažnis.
* Emocinės traumos, tokios kaip sutuoktinio mirtis, psichologinis smurtas ar potrauminis stresas padidina infarkto bei staigios širdies mirties riziką.
* Uždari bei agresyvūs žmonės turi žymiai didesnę riziką mirti nuo infarkto.
* Pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės turi didelę tikimybę patirti staigią širdies mirtį.
Net kai intensyvios emocijos nesukelia staigių pasekmių, jos sukelia ilgalaikes pasekmes. Patyrę artimo žmogaus mirtį žmonės dažniausiai nesulaukia medikų pagalbos, nors jos jiems reikėtų. Anot Brotmano, tai, ką žmogus patiria šią dieną, greičiausiai turės įtakos jo sveikatai po 20 metų.
Būtų protingiausia visiems išmokti kovoti su stresu, tačiau Brotmanas sako, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip kovoti su stresu, kuris tiktų visiems žmonėms. Anot jo, žmonės yra skirtingi, todėl stresą jiems mažina skirtingi dalykai. Jis ragina gydytojus labiau reaguoti į tai, ką jų pacientai kalba apie patiriamą stresą.
Šaltinis: webmd.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.