Įdomu tai, kad siauraburnės varlės labai susidraugavo su dideliais vorais. Buvo pastebėta, kad tarantulai, kurie laisvai galėtų praryti šias mažytes varles, jas sučiumpa, palaižo ir paleidžia nenuskriaustas.
Siauraburnės, greičiausiai, yra nevalgomos dėl toksinų pilnos odos. Nors šie toksinai nepražudytų voro, pasekmės nebūtų pačios maloniausios. Norėdami tuo įsitikinti mokslininkai užtepė siauraburnės varlės toksinų ant kitų varlių, kurias didieji vorai valgo. Vėlgi, vorai pačiupdavo varlę, ją palaižydavo ir paleisdavo sveiką.
Vėliau buvo pastebėta, kad siauraburnės varlės ir tarantulai gyvena tose pačiose medžių drėvėse bei kartu peri kiaušinius.
Mokslininkai pastebėjo, kad šioms varlėms gyventi šalia tarantulų yra naudinga, nes jų aukų likučiai traukia mažus bestuburius, kuriais ir minta šios varlės. Be to, dideli vorai apsaugo šias varles, kurias medžioja gyvatės bei nariuotakojai. Ši hipotezė buvo patvirtinta neradus arti varlių gyvenamosios vietos jokių jas medžiojančių grobuonių. Vorams varlių draugija taip pat naudinga: jos ėda skruzdėles, kurios labai mėgsta vorų kiaušinius. Kadangi skruzdėlės yra labai mažos, vorams su jomis sunku susitvarkyti, todėl varlės jiems labai padeda. Taigi varlės šiems tarantulams yra tarsi augintiniai, kurie atneša naudos.
Taip sugyvendamos abi rūšys gauna naudos iš gyvenimo kartu – tai vadinama mutualizmu. Kartais dvi rūšys tiesiog negali išgyventi viena be kitos, tačiau manoma, kad ši draugystė dar nenužengė taip toli.
Šaltinis: Scienceblogs.com
