XVII amžiuje gyvenęs vokiečių alchemikas Hennigas Brandas buvo labai atsidavęs pašaukimui. Du kartus jis vedė turtingas moteris, kad už jų pinigus galėtų tiesiogine to žodžio prasme ieškoti aukso.
Tais laikais dauguma žmonių tikėjo, kad pasistengus vieną medžiagą galima paversti kita. Nevertingą paversti brangia. Pavyzdžiui, Brandas buvo įsitikinęs, kad gali išgryninti auksą iš gana nebrangios ir kasdienės aukso spalvos substancijos – šlapimo.
Už žmonos pinigus jis namo rūsyje įrengė laboratoriją ir įdarbino posūnį asistentu. Nežinoma, iš kur Brandas gavo šlapimo ir ką apie visa tai manė jo posūnis, tačiau namo rūsyje „mokslininkas“ laikė apie 6000 litrų ne paties kvapiausio skysčio. Vienoje iš išlikusių jo pastabų rašoma: „Paimti didelį kiekį naujai pagaminto alaus gėrikų šlapimo ir švelniai garinti iki medaus konsistencijos.“
Galiausiai Brando atkaklumas davė vaisių. Tiesa, aukso išspausti jam taip ir nepavyko, užtat išgavo vašką primenančią baltą substanciją, kuri švietė tamsoje! Brandas atrado fosforą.
Greičiausiai alchemiko tai labai nenudžiugino, tačiau siekdamas klaidingų tikslų jis padarė itin svarbų atradimą. Žmonės netruko įsitikinti, kad fosforas yra itin galingas elementas. Netrukus jis buvo naudojamas gaminant mirtinus sprogmenis, sintetines trąšas, degtukus.
Šaltinis: www.npr.org
