Carnegie observatorijoje buvo atrastas įrašas apie 1917 metais vykdytus baltosios nykštukės ir jos sistemos stebėjimus. Ją stebėjo vienas garsiausių to laikmečio astronomų Walteris Adamsas. Jis užfiksavo žvaigždės, žinomos van Maanen pavadinimu, cheminę sudėtį, kuri rodė, kad šioje sistemoje yra sunkesnių elementų, kurių ten neturėtų būti. Kalcis, magnis ir geležis dėl savo svorio turėjo būti įtraukti ir ištirpti pačioje žvaigždėje.
Šie elementai buvo įrodymas, kad šioje žvaigždės sistemoje yra daug kosminių nuolaužų, kurios yra nuolat traukiamos į žvaigždę, o stebėtojai regi vadinamąją „užterštą baltąją nykštukę“. Mokslininkams tai buvo staigmena, nes baltosios nykštukės yra labai senos žvaigždės ir dažniausiai jau nebeturi likusių planetų ar jų liekanų.
Įdomiausia tai, kad planetų aplink van Maanen žvaigždę taip ir nebuvo atrasta, tačiau astronomas Jay Farihi iš Londono pareiškė, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Jis teigia, kad mechanizmas, kuris sukuria planetų liekanų žiedus, reikalauja planetų sukuriamos gravitacijos įsikišimo. Taigi šis procesas negali vykti, jeigu žvaigždės sistemoje nėra planetų.
Carnegie universitetas turi apie 250 tūkst. įrašų iš įvairiausių observatorijų. Taigi yra galimybė, kad ateityje bus atrasta dar daug nežinomų dalykų, kurie buvo užfiksuoti gerokai seniau.
Parengta pagal Space.com inf.
