Į R.Hallo kabinetą T.Kiritsis užėjo nešinas gėlėmis, tačiau po kelių minučių išėjo su įremtu ginklu į R.Hallo kaklą. Abu vyrai išėjo į Indianapolio gatves ir ėmė žygiuoti viena pagrindinių miesto gatvių. Policija, kurią T.Kiritsis iškvietė dar būdamas R.Hallo kabinete, jau buvo nutaikiusi savo ginklus į pagrobėją.
Tačiau policija negalėjo nieko padaryti, kadangi T.Kiritsis buvo pritvirtinęs ant savo rankos piršto užmautą žiedą prie šautuvo gaiduko. Taigi net jeigu ir policija būtų sugebėjusi paleisti švarų šūvį į T.Kiritsį, jo ginklas vis tiek būtų iššovęs į R.Hallo galvą.
Pagrobėjas pareikalavo policijos automobilio, prie kurio vairo pasodino R.Hallą ir liepė jam vežti juos į T.Kiritsio namus. Policija nusekė įkandin.
Atvažiavę į vietą jie nuėjo į T.Kiritsio butą ir ten užsibarikadavo. Savo bute pagrobėjas laikė R.Hallą net tris dienas. Pats T.Kiritsis teigė, kad jo butas yra sprogmenų.
Derybų su policija metu paaiškėjo, kad R.Hallo kompanija suteikė T.Kiritsiui 130 tūkst. dolerių paskolą, už kurią jis nusipirko žemės, kurią mėgino perparduoti, tačiau kompanija nutraukė paskolos sutartį ir pareikalavo tuojau grąžinti pinigus arba šie paimsią žemes. Jis manė, kad kompanija specialiai bando nubaidyti potencialius pirkėjus, kad galėtų vertingas žemes pasiimti sau.
Pagrobėjas pareikalavo viešo kompanijos atsiprašymo, kaltės prisiėmimo, jo paskolos nurašymo bei imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo už R.Hallo pagrobimą.
Pagrobtojo tėvas ir kompanijos savininkas M.L.Hallas sutiko atsiprašyti už viską ir tuojau nurašyti visą paskolos sumą, kad tik jo sūnus būtų paleistas gyvas ir sveikas, o apygardos prokuroras prižadėjo nepateikti kaltinimų T.Kiritsiui, jeigu šis paleisiąs R.Hallą.
Po 63 valandų T.Kiritsis kartu su R.Hallu pagaliau išėjo į pastato, kuriame laikė įkaitą, poilsio kambarį ir ten surengė spaudos konferenciją. T.Kiritsis vis dar laikė šautuvą, įremtą į R.Hallo galvą, o jo rankos piršto žiedas vis dar buvo pritvirtintas prie šautuvo gaiduko. Žinoma, policijos pareigūnai taip pat buvo pasirengę.
T.Kiritsis liepė susirinkusiems žurnalistams įjungti kameras ir pareiškė, kad jis yra nacionalinis didvyris. Jis teigė, kad draugai jį laiko maloniu ir geru žmogumi, todėl uždavė retorinį klausimą: „Ar įsivaizduojate, kas privertė tokį žmogų, kaip aš, padaryti tokį dalyką?“
Anot T.Kiritsio, lemiamą rytą pagrobti žmogų jam pasirodė taip pat paprasta, kaip surengti iškylą. Pagrobėjas ėmė verkti, o R.Hallas užsimerkė, nes pamanė, kad jam jau galas. Tuo metu policija buvo pasirengusi nušauti T.Kiritsį.
Galiausiai pagrobėjas baigė savo kalbą ir nusivedė R.Hallą į gretimą kambarį, kuriame paleido vieną šūvį į orą, kad įrodytų, jog jo ginklas iš tiesų buvo užtaisytas. Tai buvo ideali proga, kadangi pagrobėjas akimirkai nukreipė ginklą nuo R.Hallo galvos, ir policija ja pasinaudojo. T.Kiritsis buvo sulaikytas ir jam buvo pareikšti kaltinimai.
Imta manyti, kad T.Kiritsis yra nepakaltinamas. Pripažinus jį nepakaltinamu, jis galėjo būti paleistas vos po pusmečio, tačiau T.Kiritsis atsisakė būti tiriamas psichiatrų. Nelaisvėje jis praleido 11 metų ir buvo paleistas 1988 metais.
Išėjęs į laisvę jis jau nebebuvo toks žmogus, kaip anksčiau – jis tapo nervingas, kentėjo nuo depresijos. 2005 metais T.Kiritsis mirė.
