Pirmą kartą per šimtmetį: mokslininkai atrado visiškai naują kačių rūšį

Naujai nustatyta rūšis, Leopardus tilcayo, yra tigrinės katės rūšis – maža, dėmėta laukinė katė – gyvenanti Bolivijos Jungaso drėgnųjų miškų regione. Analizė taip pat atskleidė kitos tigrinės katės rūšies porūšį, pavadintą Leopardus tigrinus antisuyo, gyvenantį Peru.

Tyrimas parodė, kad L. tilcayo, anksčiau laikytas šiaurine tigrine katė (Leopardus tigrinus), atsiskyrė nuo kitų Leopardus rūšių prieš 1,4 milijono metų. Tai reiškia, kad tai yra pirmoji nauja gyva kačių rūšis, atrasta per daugiau nei šimtmetį - nuo tada, kai 1923 m. buvo aprašyta Urugvajaus pampų katė (Leopardus fasciatus). Pavadinimas L. tilcayo kilęs iš vietinių gyventojų šios katės pavadinimo tilcayo.

L. tilcayo aprašymai grindžiami tik dviem gyvais individais Bolivijoje: vienu egzemplioriumi, sugautu ir nufotografuotu gamtoje, ir kitu, gyvenančiu nelaisvėje. Šios mažos katės sveria 1,5–2 kilogramus ir be uodegos siekia iki 50 centimetrų, o uodega prideda dar apie 25 cm. Nelaisvėje gyvenantis L. tilcayo patinas, vadinamas Tigrino, yra šios rūšies „tipinis egzempliorius“ – individas, kuris laikomas visos rūšies etalonu.

„Jis mažesnis už naminę katę“, – teigia biologė ir naujojo tyrimo bendraautorė Paola Nogales-Ascarrunz, dirbanti „Senda Verde“ – Bolivijoje veikiančiame prieglobsčio centre, skirtame prekybos aukomis tapusiems laukiniams gyvūnams, kuriame gyvena Tigrino.

Pasak P. Nogales-Ascarrunz, Tigrino čia atkeliavo maždaug prieš 10 metų. „Jis neatrodė kaip kiti [katininiai gyvūnai], – sakė Nogales-Ascarrunz, – bet mes nesitikėjome, kad tai bus visiškai nauja rūšis“.

L. tilcayo ir L. tigrinus antisuyo yra dalis ilgai ginčyto tigrinių kačių šeimos medžio, kurį išaiškino naujoji genetinė analizė.

Tigrinė katė pirmą kartą buvo aprašyta 1775 m. Prancūzijos Gvianoje. XVIII ir XIX amžiais Europos gamtininkai susidūrė su tigrinėmis katėmis įvairiose Pietų Amerikos šalyse ir priskyrė joms skirtingus rūšių pavadinimus.

XX amžiuje taksonomai pradėjo visas tigrines kates sujungti į vieną rūšį – L. tigrinus. Tigrinių kačių rūšys atrodo labai panašios, jas galima atskirti tik atlikus genetinę analizę arba pagal nedidelius raštų skirtumus.

Per pastarąjį dešimtmetį šiuolaikinės genomikos technologijos leido mokslininkams išskirti ir patvirtinti tigrinių kačių rūšis. 2013 m. mokslininkai tigrines kates suskirstė į dvi rūšis: L. tigrinus buvo priskirta šiaurinei tigrinei katei, o Leopardus guttulus – pietinei tigrinei katei. Rytinė tigrinė katė (Leopardus emiliae) 2017 m. buvo pasiūlyta kaip atskira rūšis, o 2024 m. atskirta ir debesuotoji tigrinė katė (Leopardus pardinoides).

Tačiau genetinių duomenų apie L. tigrinus buvo nedaug. „Tigrinės katės genealoginis medis buvo labai ginčytinas ir menkai išnagrinėtas“, – sako taksonomistas iš San Paulo universiteto Zoologijos muziejaus Brazilijoje Fabio Oliveira do Nascimento, kuris nedalyvavo naujajame tyrime.

Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Current Biology“, mokslininkai sekvenavo ir išanalizavo 38 kačių mėginių iš Pietų ir Centrinės Amerikos, įskaitant aštuonis muziejinius eksponatus, pilnus genomus. Jie tyrė dantis, kaulus, raumenų audinius, odą ir kailį, paimtus iš kačių, gyvenančių Kosta Rikoje, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje, Brazilijoje, Suriname, Gajanoje ir Venesueloje.

Palygindami šiuos genomus, mokslininkai sugebėjo atkurti giminės istoriją ir nustatyti, kada rūšys atsiskyrė. Jie padarė išvadą, kad grupė, bendrai vadinama tigrinėmis katėmis, iš tiesų susideda iš penkių skirtingų rūšių: patvirtino keturias anksčiau siūlytas rūšis – L. guttulus, L. emiliae, L. pardinoides ir L. tigrinus – bei pavadino vieną naują rūšį – L. tilcayo. Komanda taip pat identifikavo vieną naują L. tigrinus porūšį, pavadintą L. tigrinus antisuyo.

Kadangi L. tilcayo yra nauja rūšis, mokslininkai dar mažai žino apie jos elgesį, mitybą ar paplitimą, teigia P. Nogales-Ascarrunz. Toliau planuojama surinkti tikslesnius duomenis apie šių gyvūnų populiacijas ir įvertinti jų paplitimo arealus.

Šiuo metu Raudonojoje knygoje šiaurinė tigrinė katė ir pietinė tigrinė katė klasifikuojamos kaip pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijos mažėja, tačiau šios rizikos kategorijos dabar gali pasikeisti.

Tigrinėms katėms grėsmę kelia miškų kirtimas, neteisėta prekyba laukine fauna ir naminiai šunys perduodamos ligos. „Tikimasi, kad šis atradimas neabejotinai atkreips daugiau dėmesio į šių rūšių išsaugojimą – bent jau taip tikimės“, – sako Antverpeno universiteto Belgijoje evoliucinis biologas ir naujojo tyrimo bendraautorius Jonasas Lescroartas.