Kai namuose atsiranda pelėsis, ant sienų gali susidaryti juodos ar žalios spalvos dėmės, taip pat nuo jo paprastai sklinda nemalonus kvapas. To nereikėtų ignoruoti, nes ilgalaikis pelėsio poveikis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Pelėsis – tai siūliniai grybai, kurie dauginasi sporomis. Grybai gamina sporas, kai susidaro tinkamos sąlygos jiems augti – t. y. tinkama (žemesnė) temperatūra ir didelė drėgmė.
Todėl pelėsis dažniau auga ant vonios kambario lubų ar sienų, kur yra daugiau drėgmės grybelių sporoms nusėsti ir augti.
Yra daug skirtingų pelėsių rūšių. Dažniausiai drėgnuose namuose problemų sukelia penicillium ir aspergillus. Apskaičiuota, kad kasdien įkvepiame nedidelį kiekį šių grybų sporų.
Laimei, mūsų imuninė sistema labai gerai atpažįsta ir naikina jų sporas, todėl žmonių plaučių grybinių infekcijų skaičius yra gana nedidelis – nors nuolat patiriame jų poveikį. Imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, yra plaučių oro ertmėse (vadinamose alveolėmis), ir šios ląstelės suėda viską, ką įkvepiate ir kas gali būti pavojinga, įskaitant grybų sporas.
Rizika sutrikusiai imuninei sistemai
Tačiau yra daug žmonių, kurių imuninė sistema nepajėgi pašalinti grybelių sporų, ir tokiais atvejais grybeliai gali sukelti pavojingas infekcijas arba labai pabloginti esamas sveikatos problemas (pvz., astmą).
Žmonėms, kurių imuninė sistema pažeista arba susilpnėjusi, kyla didesnė rizika rimtai susirgti grybinėmis infekcijomis. Tokie pelėsiai kaip aspergillus sukelia infekcijas žmonėms, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi arba kurie turi plaučių pažeidimų dėl tokių ligų kaip astma, cistinė fibrozė ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), susijusi su intensyviu rūkymu.
Astma sergančių žmonių imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į dirgiklius (įskaitant grybų sporas), sukeldama plaučių uždegimą. Šis uždegimas apsunkina kvėpavimą, nes sumažėja kvėpavimo takų dydis.
Tokio pat tipo imuninė reakcija sukelia astmos simptomus ir alergines reakcijas, o taip pat tai gali sukelti ir grybų sporos. Tai reiškia, kad grybų sporos kai kuriems žmonėms gali būti ypač stiprus dirgiklis.
Labai kraštutiniais atvejais grybelių sporos ne tik sukelia uždegimą, bet ir gali įsiskverbti į kvėpavimo takus, juos užblokuoti ir sukelti kraujavimą plaučiuose. Taip atsitinka, kai sporos sudygsta ir suformuoja ilgus, į voratinklį panašius darinius, vadinamus grybiena, kurie sudaro lipnius gumulus, blokuojančius kvėpavimo takus ir pažeidžiančius jautrius plaučių audinius.
Augantis grubų atsparumas
Aspergillus infekcijos gydomos priešgrybeliniais vaistais, vadinamais azolais, kurie neleidžia grybo ląstelėms sklandžiai formuotis. Azolai yra labai veiksmingi, tačiau pastebima, kad vis dažniau atsiranda Aspergillus genties grybų atsparumas azoliams, o tai kelia didelį susirūpinimą.
Turime ribotą priešgrybelinių vaistų nuo pelėsinių grybų kiekį, tad atsiradęs atsparumas vaistui gali labai sumažėti paciento gydymo galimybės.
Atsparumas tokiems vaistams kaip azolai gali išsivystyti pacientams, kurie šiuos vaistus vartoja ilgą laiką. Taip pat naujausi tyrimai parodė, kad atsparumas gali išsivystyti gyvenant ar dažnai būant aplinkoje, kurioje aptinkama dauguma pelėsinių grybų. Tai reiškia, kad dar prieš pacientui diagnozuojant infekciją gali būti per vėlu, kad vaistai nuo grybų sukeltų infekcijų būtų veiksmingi.
Todėl svarbu pasirūpinti, kad jūsų namuose nebūtų pelėsio. Geriausias būdas tai padaryti – užtikrinti gerą vėdinimą ir imtis kitų priemonių drėgmei sumažinti, pavyzdžiui, naudoti oro sausintuvą arba investuoti į elektrinę drabužių džiovyklę, kad žiemą drabužius galėtumėte džiovinti patalpoje be pavojaus sveikatai, rašo „Science Alert“.
