Ištyrę dešimčių žmonių, gyvenusių prieš 120 000–20 000 metų, genomus, mokslininkai nustatė, kad neandertaliečiai turėjo retą kraujo grupę, kuri galėjo būti mirtina jų naujagimiams. Tyrimas ketvirtadienį (sausio 23 d.) paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Žmonių kraujo grupes apibūdina raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantys baltymai ir cukrūs, vadinamieji antigenai. Daugelis žmonių žino ABO kraujo grupavimo sistemą, pagal kurią kraujas skirstomas į A, B, AB ir O grupes. Ant žmogaus raudonųjų kraujo kūnelių esančius antigenus imuninė sistema atpažįsta kaip saugius, tačiau B grupės kraujo turintis žmogus turės antikūnų, kurie atakuoja, pavyzdžiui, A grupės antigenus.
Kitas svarbus antigenas yra Rh faktorius, kuris kraujo grupėms suteikia „teigiamą“ ir „neigiamą“ ženklą. Taigi, šiais laikais, norint sėkmingai perpilti kraują, labai svarbu žinoti, kokį iš aštuonių galimų kraujo grupės ir Rh faktoriaus derinių turi asmuo.
Tačiau raudonieji kraujo kūneliai yra dar sudėtingesni – žinoma šimtai kitų, mažiau žinomų antigenų, esančių šiuolaikinių žmonių šių ląstelių paviršiuje, taip pat skirtumai ląstelių viduje. Kadangi šie raudonųjų kraujo kūnelių skirtumai perduodami iš kartos į kartą, Prancūzijos Aix-Marseille universiteto mokslininkų komanda nusprendė pažvelgti į senovinius genomus – kad geriau suprastų neandertaliečių, denisoviečių ir Homo sapiens evoliucijos istoriją.
„Neandertaliečiai turėjo Rh kraujo grupę, kuri labai reta tarp šiuolaikinių žmonių, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Aix-Marseille universiteto populiacijų genetikas Stéphane'as Mazièresas. Šis Rh variantas – RhD tipas, kitas raudonųjų kraujo kūnelių antigenas – nėra suderinamas su variantais, kuriuos komanda savo tyrime aptiko denisoviečiuose ar ankstyviuosiuose H. sapiens.
„Bet kuriuo atveju, kai neandertalietė moteris kryžminosi su H. sapiens arba denisoviečių vyru, buvo didelė naujagimių hemolizinės ligos rizika“, – sako S. Mazièresas. Ši liga gali sukelti geltą, sunkią anemiją, smegenų pažeidimus ir mirtį.
„Tai galėjo prisidėti prie neandertaliečių populiacijos išnykimo“, – teigia mokslininkas.
Ekspertai nėra tikri, kodėl dauguma šiuolaikinių žmonių savo ląstelių paviršiuje turi Rh baltymą ir kodėl kai kurie žmonės jo neturi – tačiau problema gali kilti, jei Rh neigiamas asmuo laukiasi Rh teigiamo vaisiaus. Tokiu atveju, vadinamuoju Rh nesuderinamumu, nėščiosios imuninė sistema gali kurti antikūnus ir atakuoti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, todėl naujagimis gali susirgti hemolizine liga.
Šiandien Rh nesuderinamumo gydymas apima prenatalinį imunoglobulino – laboratorijoje pagaminto antikūno, kuris neleidžia nėščiajai gaminti antikūnų prieš vaisiaus kraują – vartojimą. Tačiau prieš 100 000 metų tokio tipo raudonųjų kraujo kūnelių nesuderinamumo būtų buvę neįmanoma išgydyti.
S. Mazièresas su kolegomis nustatė, kad Rh geno variantai, kuriuos šiandien turi daugelis žmonių, yra kilę iš ankstyvųjų Homo sapiens protėvių, kurie, atrodo, juos išvystė netrukus po to, kai paliko Afriką, galbūt gyvendami Persijos plynaukštėje. Kita vertus, neandertaliečiai turėjo tarpusavyje suderinamus Rh variantus, kurie iš esmės nepakito per paskutinius 80 000 jų egzistavimo metų.
Nors bendra neandertaliečių izoliacija gali paaiškinti, kodėl jų raudonieji kraujo kūneliai bėgant metams mažai evoliucionavo, vis dar kyla klausimų, kodėl ankstyvųjų žmonių raudonieji kraujo kūneliai taip smarkiai ir greitai – per mažiausiai 15 000 metų – diversifikavosi.
„Mano pirmoji mintis buvo, kad tai įvyko dėl demografinės ekspansijos, – svarsto S. Mazièresas. – Paskui, tikriausiai, nauja Eurazijos aplinka galėjo padėti jas išlaikyti per kartų kartas“.
Šie raudonųjų kraujo kūnelių variacijų tyrimai puikiai dera su archeologiniais ir genetiniais tyrimais, rodančiais, kad naujos genetinės linijos ir naujos akmeninių įrankių charakteristikos atsirado Persijos plynaukštėje prieš 70 000–45 000 metų. Neandertaliečių ir denisoviečių raudonųjų kraujo kūnelių įvairovės trūkumas per tą patį laikotarpį galėjo reikšti giminingą kryžminimąsi ir populiacijos skaičiaus mažėjimą, galiausiai lėmusį šių grupių išnykimą, rašo „Live Science“.
