Praėjusių metų vidutinis kritulių kiekis pasaulyje buvo maždaug 3 proc. didesnis už vidurkį nuo 1983 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys – ir viršijo ankstesnį rekordą, pasiektą 1998 m. Šis 2,9 milimetrų skaičius, pagrįstas preliminariais duomenimis, kuriuos surinko Pasaulinio kritulių klimatologijos projekto tyrėjai, dar gali šiek tiek pasikeisti, kai duomenys bus galutinai patikslinti. Tačiau jei jis pasitvirtins, 2024-ieji taps ne tik karščiausiais, bet ir lietingiausiais metais per visą istoriją.
Ir tai nėra atsitiktinumas, sako Merilendo universiteto (JAV) mokslininkas Robertas Adleris. Aukštesnė temperatūra leidžia atmosferoje išlaikyti daugiau drėgmės ir padidina garavimą iš vandenyno bei sausumos. Tačiau temperatūra ir kritulių kiekis nesikeičia kartu.
„Skirtingai nuo pasaulinės temperatūros, kuri gana stabiliai kyla, pasaulinis kritulių kiekis yra beveik pastovus ir kasmet gana stipriai kinta“, – aiškina R. Adleris.
Paprastai drėgniausi užfiksuoti metai – pavyzdžiui, 1998 ir 2016 m. – buvo susiję su stipriu El Niño orų modeliu Ramiajame vandenyne. Šis reiškinys paprastai dar labiau padidina temperatūrą, prisidėdamas prie foninio didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
2023 m. susiformavo stiprus El Niño, tačiau 2024 m. pirmoje pusėje jis susilpnėjo. Todėl didelis kritulių kiekis 2024 m. yra ypač įdomus. „Gali būti, kad vyko ir kitų dalykų, kurie padidino kritulių kiekį“, – sako mokslininkas.
Vienas iš galimų veiksnių buvo rekordiškai aukšta vandenyno temperatūra 2024 m., kuri padidino garavimą. R. Adleris atkreipia dėmesį į keletą „karštųjų taškų“ regionų, kuriuose aukšta jūros paviršiaus temperatūra praėjusiais metais sutapo su teritorijomis, kuriose iškrito daugiau nei vidutinis kritulių kiekis – pavyzdžiui, Karibuose ir Indijos vandenyne.
„Apibendrinant galima sakyti, kad tikimasi, jog planetai šylant hidrologinis ciklas apskritai didės, – sako Kalifornijoje esančio Scrippso okeanografijos instituto darbuotojas Davidas Pierce'as, kuris nedalyvavo atliekant vertinimą. – Taigi tai, kas įvyko 2024 m., atitinka tai, kaip tikėtini pokyčiai ateityje.“
Nors vidutinis kritulių kiekis pasaulyje pasiekė naują rekordą, jis pasiskirstė netolygiai. Didelėje Pietų Amerikos dalyje ir kai kuriose vakarinėse Šiaurės Amerikos dalyse buvo sausiau, o tokiose vietovėse kaip Pietryčių Azija ir centrinė Afrika buvo drėgniau nei įprastai. Tai atspindi bendrą klimato kaitos dėsningumą, dėl kurio drėgnos vietovės tampa drėgnesnės, o sausos – sausesnės, sako R. Adleris. „Jei taip bus ir toliau, tai reiškia, kad tai, kas įvyko 2024 m., sustiprino ilgalaikę tendenciją“, – pabrėžia jis.
Dėl šiltėjančios temperatūros taip pat didėja ekstremalių liūčių ir potvynių tikimybė, nors kitur pasaulyje dėl to didėja sausros. Taip pat vis dažniau pasitaiko staigių svyravimų tarp šių drėgnų ir sausų kraštutinumų, vadinamų klimato šuorais.
Klimato šėlsmas turi kaskadinį poveikį ekosistemoms ir žmonėms. Pavyzdžiui, Los Andžele, Kalifornijoje, kilusius gaisrus iš dalies paskatino drėgni 2023 m., skatinę augmenijos augimą, o po to – karšti ir sausi 2024 m., kurie paskatino ją degti, rašo „New Scientist“.
