Mokslininkai, nustatę nemažai neatitikimų, rodančių, kad tai klastotė, dabar ragina atlikti palaikų kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus – kad būtų galima patikrinti, ar 72,1–66 mln. metų senumo vandenų reptilijos žandikaulis yra tikras.
Jei ši fosilija iš tiesų yra klastotė, „paskelbtoje literatūroje turėtų būti identifikuota, kad tai yra klastotė“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Albertos universiteto (Kanada) mokslininkas Henry Sharpe.
Pirminį tyrimą atlikę mokslininkai šią rūšį, pavadintą Xenodens calminechari, aprašė iš dalies žandikaulio kaulo ir keturių aštrių dantų, rastų fosfatų kasykloje Maroke, Khouribga provincijoje. Šie dantys paskatino komandą 2021 m. pareikšti teiginius apie šios rūšies unikalumą – ir jie yra pagrindiniai abejonių, iškeltų naujajame tyrime, kuris buvo paskelbtas 2024 m. gruodžio 16 d. žurnale „The Anatomical Record“, šaltinis.
Mozazaurai buvo plėšrūs jūriniai ropliai, dominavę vandenynuose kreidos laikotarpiu (prieš 145–66 mln. metų). Jie buvo nepaprastai įvairūs, jų ilgis siekė nuo nuo 3 iki 15 metrų. Jie taip pat turėjo skirtingos formos dantis, atitinkančius skirtingą jų mitybą. 2021 m. komanda teigė, kad X. calminechari turėjo „mažus, trumpus, į ašmenis panašius dantis, išsidėsčiusius tarsi pjūklo briaunoje“. Tai, komandos teigimu, buvo „unikalu ne tik tarp squamata“ – būrio, kuriam priklauso mozazaurai, – bet ir tarp tetrapodų, t. y. keturkojų stuburinių.
Tai patraukė H. Sharpe'o dėmesį. Tai, kas prasidėjo kaip kritinės apžvalgos pratimas, atskleidė nerimą keliančius mozazauro biologijos prieštaravimus, o taip pat abejones dėl fosilijos kilmės.
Du glaudžiai sugulę aptariamo mozazauro dantys yra viename danties lizde. Tai prieštarauja visoms kitoms žinomoms mozazaurų rūšims, kurių kiekvienas dantis turi atskirą lizdą, teigiama naujajame tyrime. Dantų lizdai susiformuoja ne iš žandikaulio kaulo, bet „iš kaulo, kuris išauga iš paties danties. Kiekvienas danties vainikas pasidaro savo nuosavą lizdą“, – aiškina tyrimo bendraautorius, Albertos universiteto biologijos mokslų profesorius Michaelas Caldwellas. Kitaip tariant, viename lizde turėtų būti tik vienas dantis.
„Mozazaurai dantis keisdavo nuolat visą gyvenimą, – teigia tyrimo bendraautorius ir Albertos universiteto biologijos mokslų profesorius Michaelas Caldwellas. – Kiekvieną kartą, kai vienas iš šių dantų iškrisdavo, likdavo didelė duobė. Taip nutikdavo todėl, kad toje duobėje išaugtų kitas dantis, kad pilnai susiformuotų visi audiniai ir jis būtų tvirtai įtvirtintas žandikaulyje.“
Be to, atrodo, kad du iš dantų, užuot buvę vienoje plokštumoje su žandikauliu, turi šiek tiek medžiagos, arba „medialinės perdangos“, kuri tęsiasi virš jų iš vienos pusės. Tokio persidengimo neturėtų būti įprastai vystantis mozazauro dantims. „Toks medialinis persidengimas yra didžiulis rodiklis“, – teigia dar vienas tyrimo bendraautorius, Albertos universiteto mokslininkas dr. Markas Powersas.
Pasak tyrimo autorių, fosilija nebuvo iškasta paleontologų – o fosfatų kasykla, kurioje ji buvo rasta, yra iš vietovės, kuri pagarsėjusi fosilijomis, turinčiomis klastojimo bruožų.
H. Sharpe'as ir jo kolegos tikėjosi atlikti fosilijos kompiuterinę tomografiją ir nustatyti, ar tai nėra klastotė, tačiau susisiekti su pagrindiniu 2021 m. straipsnio autoriumi, Bato universiteto paleontologu Nicku Longrichu, dėl šios fosilijos pasirodė problemiška.
Pasak H. Sharpe’o, N. Longrichas paklausė, ar jie rašo straipsnį ir „jei taip, tai kokiu kampu tas straipsnis bus parašytas“. Tai iš karto iškėlė „raudonas vėliavėles“, sako H. Sharpe'as. „Tai holotipas“ – oficialus egzempliorius, reprezentuojantis naują rūšį. Jis pridūrė, kad mokslininkai negali slėpti informacijos apie holotipą ar paties holotipą dėl to, kad kiti tyrėjai nepalaiko jūsų hipotezės. „Tai visiškai neetiška, kad jis to net klausia“, – priduria jis.
N. Longrichas neatsakė į portalo „Live Science“ prašymą pakomentuoti naujojo tyrimo teiginius.
Bonos universiteto paleontologė Paulina Jiménez-Huidobro, nedalyvavusi nei viename tyrime, pritaria naujausio straipsnio išvadoms, pažymėdama, kad „dantys atrodo neįprasti tiek morfologiniu, tiek implantavimo požiūriu“. Kelių dantų buvimas viename lizde rodo, „kad tie dantys nepriklauso tam žandikauliui“, sako ji.
„Gaila, kad Xenodens nepavyko nuskenuoti, – teigia mokslininkė. – Kompiuterinė tomografija leidžia pamatyti vidines struktūras ir atskirti skirtingas medžiagas pagal jų tankį“.
Maroko Hasano II Kasablankos universiteto mokslininkė Wahiba Bel Haouz, kuri taip pat nedalyvavo tyrime, teigia, kad šalyje dar nėra „teisės aktų, skirtų apsaugoti ir išsaugoti fosilinį paveldą“. Ji sako, kad užsienio mokslininkai visada turėtų bendradarbiauti su marokiečiais, kad išvengtų klastočių, rašo „Live Science“.
