Kelias dienas trukusiame eksperimente tarptautinė tyrėjų komanda paprašė 37 dalyvių susieti atsitiktinius žodžius su neigiamais vaizdais, o po to bandė perprogramuoti pusę šių asociacijų.
„Nustatėme, kad ši procedūra susilpnino neigiamų prisiminimų atgaminimą ir taip pat padidino nevalingą teigiamų prisiminimų sužadinimą“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Tyrimui atlikti komanda naudojo vaizdų, klasifikuojamų kaip neigiami arba teigiami, duomenų bazes – ir atrinktus vaizdus rodė dalyviams.
Pirmąjį tyrimo vakarą savanoriai turėjo susieti neigiamus vaizdus su tyrėjų sugalvotais beprasmiais žodžiais. Kitą dieną, po miego, skirto šiems prisiminimams įtvirtinti, tyrėjai bandė pusę žodžių susieti su teigiamais vaizdiniais dalyvių sąmonėje.
Antrąją naktį miegant buvo leidžiami beprasmių žodžių įrašai ne greituoju akių judesių (NREM) miego fazės metu – kuri, kaip žinoma, yra svarbi atminties saugojimui. Smegenų aktyvumas buvo stebimas elektroencefalografijos metodu.
Pastebėta, kad smegenų teta bangų aktyvumas smegenyse, susijęs su emocinių prisiminimų apdorojimu, padidėjo reaguojant į garsinius prisiminimų signalus, o kai buvo naudojami su teigiamais prisiminimais susiję signalai, teta bangų aktyvumas buvo žymiai didesnis.
Kitą dieną ir dar po kelių dienų atlikę klausimynus, tyrėjai nustatė, kad savanoriai prasčiau prisiminė neigiamus prisiminimus, kuriuos mokslininkai bandė „perprogramuoti“ naudodami teigiamus prisiminimus. Be to, girdint beprasmius žodžius, susietus tiek su neigiamais, tiek su teigiamais atsiminimais, teigiami prisiminimai tyrimo dalyviams dažniau iškildavo į atmintį nei neigiami.
„Taigi, neinvazinė miego intervencija gali pakeisti neigiamų prisiminimų atgaminimą ir emocines reakcijas, – rašo tyrėjai. – Apskritai mūsų rezultatai gali pasiūlyti naujų įžvalgų, svarbių gydant patologinį ar su traumomis susijusį prisiminimų atgaminimą.“
Šis tyrimas yra vis dar pradinėje stadijoje, ir verta prisiminti, kad tai buvo griežtai kontroliuojamas laboratorinis eksperimentas – tai gerai, nes galima pasitikėti rezultatų tikslumu, tačiau tai tiksliai neatspindi tikrojo pasaulio situacijų ir teigiamo ar neigiamo atminties formavimosi.
Pavyzdžiui, komanda teigia, kad nemalonių vaizdų matymas laboratorinio eksperimento metu neturėtų tokio paties masto poveikio atminties formavimuisi kaip traumuojančio įvykio patyrimas. Tikrąjį įvykį gali būti sunkiau „perrašyti“.
Jau žinoma, kad smegenys išsaugo prisiminimus, trumpam juos atkurdamos miego metu, ir daugelyje tyrimų nagrinėta, kaip šį procesą būtų galima valdyti, kad būtų sustiprinti geri prisiminimai arba ištrinti blogi.
Kadangi yra tiek daug kintamųjų, susijusių su prisiminimų tipais, smegenų sritimis ir miego fazėmis, prireiks šiek tiek laiko, kad mokslininkai tiksliai išsiaiškintų, kaip galėtų vykti atminties redagavimas ir koks ilgalaikis galėtų būti jo poveikis. Vis dėlto šis neigiamų prisiminimų perrašymo teigiamais procesas atrodo perspektyvus.
„Mūsų rezultatai atveria plačias galimybes siekiams susilpninti nemalonius ar traumuojančius prisiminimus“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „PNAS“.
