Tokie bandymai jau seniai vertinami prieštaringai. Geoinžinerijos tyrimų priešininkai mano, kad tai yra akiplėšiškas siekis atitraukti dėmesį nuo neatidėliotinų pastangų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ir baiminasi nenumatytų didelio masto intervencijos į planetos klimatą padarinių. Jie mano, kad geoinžinerijos moksliniai tyrimai yra slidus kelias link jos realaus taikymo.
Dar visai neseniai dėl to geoinžinerijos tema buvo tabu – buvo draudžiama vykdyti tyrimus net naudojant kompiuterinius modelius ar laboratorijoje, o ką jau kalbėti apie bandymus lauke. Tačiau didėjantis poveikis klimatui ir faktas, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas nepadeda išvengti pavojingo atšilimo lygio, vis dažniau atveria duris geoinžinerijos, kaip būdo sumažinti klimato riziką ir laimėti laiko išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui, veiksmingumo ir pasekmių tyrimams.
„Vis mažiau ir mažiau ginamas argumentas, kad neturėtume apie tai kalbėti, nes tai paveiks žmonių norą mažinti [išmetamųjų teršalų] kiekį, – sako Daniele’as Visioni iš Kornelio universiteto JAV, kuris vadovauja geoinžinerijos poveikio klimatui modeliavimo projektui. – Atrodo, kad šis traukinys jau nuvažiavo“.
Pavyzdžiui, spalio mėnesį Amerikos geofizikų sąjunga išleido gaires, kaip etiškai atlikti tyrimus, kuriuos ji vadina klimato intervencija, nurodydama „sparčiai augantį susidomėjimą“ tokiais tyrimais. Šiais metais paskelbta dešimtys tyrimų, kuriuose modeliuojamas įvairių metodų, skirtų atspindėti daugiau Saulės šviesos nuo planetos – pavyzdžiui, išleidžiant aerozolius į stratosferą – poveikis klimatui. Gruodžio mėnesį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pirmą kartą svarstė, ar įtraukti tokias intervencijas į savo įtakingus klimato vertinimus.
Šiais metais taip pat buvo atlikti nedideli lauko bandymai, kurie kartais vadinami Saulės spinduliuotės valdymu. Pavyzdžiui, Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai trumpam išbandė druskos purškimą į San Francisko įlankos orą, kad praskaidrintų jūrinius debesis ir taip atspindėtų daugiau saulės šviesos – tačiau vietos valdžia projektą sustabdė.
Startuolis „Make Sunsets“ taip pat nuo 2022 m. į stratosferą leidžia oro balionus, kurie į orą išleidžia nedidelį kiekį reflektyvaus sieros dioksido. Įmonė teigia, kad šiuo metu tai kompensuoja daugiau kaip 80 000 tonų CO2 atšilimo poveikį, ir tuo pagrindu pardavė „vėsinimo kreditus“ – nors nėra tiesioginio būdo išmatuoti galimą vėsinimo poveikį.
2025 m. bus atlikta dar daugiau tyrimų ir bandymų – be abejonės, su nemažai pasipriešinimo. Gegužės mėnesį Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyks didžiausia konferencija, skirta tik Saulės geoinžinerijai, ypač daug dėmesio bus skiriama mažesnes pajamas gaunančių šalių moksliniams tyrimams.
Tikimasi, kad kitais metais Jungtinės Karalystės Pažangiųjų mokslinių tyrimų ir išradimų agentūra taip pat paskelbs pirmuosius daugiau kaip 50 mln. svarų sterlingų (60 mln. eurų) vertės programos „Aktyvaus Žemės vėsinimo galimybių tyrimas“, kuri gali apimti „nedidelius, kontroliuojamus eksperimentus lauke“, paramos gavėjus. Be to, JK bendrovė „Real Ice“ kuria būdus, kaip sutankinti jūros ledą, pumpuojant ant jo vandenį. Dideliu mastu didesnis ledo kiekis taip pat atspindėtų daugiau Saulės šviesos nuo Žemės.
Anglies dioksido kaupimas vandenynuose
Taip pat suaktyvėjo įvairūs CO2 šalinimo iš atmosferos metodai – kuriuos kai kas laiko geoinžinerijos forma, nors jų poveikis klimatui tebėra nežymus. Karščiausiai ginčijamasi dėl idėjų, susijusių su jūrų ekosistemų keitimu arba vandenynų cheminės sudėties keitimu, siekiant paspartinti natūralų CO2 šalinimą vandenynu.
Ypač išaugo susidomėjimas vienu metodu, vadinamu vandenynų šarmingumo didinimu (OAE), kai mokslininkai ir įmonės visame pasaulyje bando įvairius būdus, kaip padidinti jūros vandens šarmingumą, kad jis sugertų daugiau CO2. Pavyzdžiui, startuolis „Planetary Technologies“, kuri į nuotekų srautus prideda šarminių mineralų, 2024 m. atliko bandymus Halifakse (Kanadoje) ir Česapiko įlankoje (JAV). Kitais metais ji siekia atnaujinti bandymus Kornvalyje (Jungtinėje Karalystėje), kur ankstesnis bandymas buvo nutrauktas ilgalaikių protestų.
Vienas pirmųjų OAE bandymų atvirame vandenyje turėjo būti atliktas 2024 m. prie Menkių iškyšulio pakrantės Masačiusetse. Tačiau eksperimentas, vadinamas LOC-NESS projektu, buvo atidėtas iki kitų metų po to, kai Woods Hole okeanografijos instituto Masačusetse mokslininkams nepavyko iš reguliavimo institucijų laiku gauti reikiamų leidimų.
Daugybė JAV Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktų visuomenės pastabų dėl šio siūlomo eksperimento atspindi vykstančias diskusijas apie geoinžineriją: vieni ją griežtai palaiko – nes būtina skubiai spręsti klimato kaitos problemas – kiti dėl tos pačios priežasties griežtai nusiteikę prieš.
Parengta pagal „New Scientist“.
