Tuščias suaugusio žmogaus skrandis yra kaip maždaug 0,5 litro talpos limonado skardinės dydžio maišelis – bet valgio metu jis gali padidėti iki 2 litrų plastikinio limonado butelio dydžio, teigia Mayo klinikos medicinos ir fiziologijos docentas dr. Arthuras Beyderis.
„Jis padidėja keturis kartus ar daugiau“, – sako medikas. Daugumos suaugusiųjų tai reiškia, kad skrandyje telpa nuo vieno iki dviejų litrų maisto ir skysčių, priklausomai nuo jų amžiaus ir kūno dydžio. Ekstremaliais atvejais, – pavyzdžiui valgytojų varžybų dalyvių – skrandis gali išsiplėsti iki 4 litrų, teigia A. Beyderis.
2018 m. žurnale „Gastroenterology“ paskelbtame tyrime užfiksuota, kaip į skubios pagalbos skyrių atvyko toks valgytojas-sportininkas, kuris suvalgė tiek daug maisto, kad jo skrandis tiek išsiplėtė kad užspaudė kasą ir žarnyną. Vyras ligoninėje praleido penkias dienas – tiek laiko prireikė, kad išleistų tiek dujų ir išsituštintų, kad galėtų būti saugiai išrašytas namo.
Vis dėlto dažniau persivalgoma per socialines vaišes, pavyzdžiui Kalėdas, arba kai žmogus patiria stresą ar yra išsiblaškęs žiūrėdamas televizorių, teigia Čikagos universiteto medicinos gydytojas gastroenterologas Benjaminas Levy. „Jie būna užsiėmę, ir taip beveik nė nepastebėję, beveik staiga tampa pernelyg sotūs“, – aiškina jis.
Pasak Klivlendo klinikų (JAV), žmogaus alkį skatina hormonas grelinas, kuris daugiausia gaminamas skrandyje, bet taip pat ir smegenyse, plonojoje žarnoje ir kasoje. Šis hormonas išsiskiria, kai skrandis tuščias – kad galėtų įspėti smegenis, jog laikas valgyti.
Kai žmogus pradeda valgyti, maistas keliauja stemple ir patenka į skrandį. Skrandyje yra raukšlių, kurios leidžia skrandžiui plėstis ir sutalpinti gaunamą maistą bei skystį, pasakoja B. Levy. Kai maistas patenka į skrandį, skrandis išskiria druskos rūgštį ir virškinimo fermentus. Be to, šis organas pradeda judėti, kad suskaidytų maistą į mažesnius gabalėlius ir maistinės medžiagos vėliau būtų įsisavintos plonojoje žarnoje.
Skrandis sudarytas iš lygiųjų raumenų, kurie gali susitraukti ir išlikti tokiais ilgesnį laiką. Tai leidžia padaryti vietos vis didesniam maisto kiekiui.
„Tai tarsi guma, – sako A. Beyderis. – Įtempę paleidžiate, ir ji sugrįžta į pradinę padėtį“. Tai vadinama miogeniniu tonusu, kuris kontroliuoja, kiek skrandis yra įtemptas. Pasak Klivlendo klinikų, apie skrandžio įsitempimą smegenims pranešama klajokliniu nervu, kuris eina iš storosios žarnos į smegenis. Bet tai – tik vienas iš kelių, kuriais apie skrandžio pilnumą pranešama smegenims, pastebi A. Beyderis.
Taip pat įvyksta hormoniniai pokyčiai, kurie nurodo smegenims, kada laikas nustoti valgyti. Sumažėja alkio hormono grelino kiekis, o kiti hormonai praneša smegenims apie sotumą – ir sumažina apetitą. O kai žmogus persivalgo, tai reiškia, kad jis galimai ignoravo šiuos signalus arba valgė taip greitai, kad hormonai neturėjo pakankamai laiko pranešti smegenims, jog yra sotus, aiškina B. Levy.
Pasak gastroenterologo, gudrybe čia būtų sulėtinti valgymo tempą. „Sėdėkite ir kalbėkitės 15 minučių, ir tik tada grįžkite prie valgio“ – pataria jis.
Tačiau jei prie vakarienės stalo pasijuntate per daug sotūs, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte persivalgymo diskomfortą. Pirma, nesigulkite. Tai gali sukelti rūgšties refliuksą, perspėja B. Levy. Vietoj to jis rekomenduoja eiti pasivaikščioti. Tai gali paskatinti virškinimą ir maisto judėjimą virškinimo sistemoje, teigia Kalifornijos universiteto San Diego sveikatos centras.
Parengta pagal „Live Science“.
