„Kol nematysime klinikinių tyrimų duomenų, į tai reikia žiūrėti skeptiškai. Moksliniuose žurnaluose apie tai nieko nematau. Štai kur paprastai jūs, kaip mokslininkas, pradėtumėte skaityti apie proveržį. Nematau jokio straipsnio apie tai, todėl neturiu kuo remtis, koks yra to mokslinis pagrindas“, – sakė Dublino Trejybės koledžo (Airija) profesorius, žymus imunologas Kingstonas Millsas.
Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos mokslininkai iš tikrųjų nesukūrė vakcinos nuo tam tikros rūšies vėžio. „Vakcinos nuo vėžio idėja yra reali“, – teigė imunologas.
„Jau yra nemažai vakcinų, kurios naudojamos vėžio prevencijai, nukreiptos prieš virusus, kurie kartais gali sukelti vėžį, pavyzdžiui, skiepai nuo ŽPV, skirti gimdos kaklelio vėžio prevencijai“, – tvirtino medicinos tyrimų labdaros organizacijos „Life Arc“ vaikų vėžio tyrimų vadovas dr. Davidas Jenkinsonas.
Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, kurį gruodžio 15 d. pirmą kartą paviešino Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, teigiama, kad vakcina yra skirta kovai su „vėžiu“, tačiau K. Millsas sakė, kad tokia formuluotė kelia klausimų.
„Manau, kad pasakymas „vakcina nuo vėžio“ neturi prasmės – juk visi žinome, kad yra daugybė rūšių vėžinių susirgimų, – sakė K. Millsas. – Taigi, ar tai universali vakcina nuo visų vėžio rūšių? Aš būčiau labai skeptiškas. Manau, kad taip negali būti. Nemanau, kad net rusai teigtų, jog turi vakciną, skirtą visiems vėžiniams susirgimams gydyti. Koks yra tas vėžys? Koks yra antigenas? Kur yra klinikinių tyrimų duomenys? Visi šie klausimai yra neatsakyti, o mes nematėme jokių šių duomenų, kad galėtume juos tinkamai įvertinti.“
Teigiama, kad tariamas Rusijos išradimas yra mRNR tipo vakcina, naudojama kaip personalizuotas gydymas nuo vėžio, padedanti organizmo imuninei sistemai atpažinti vėžines ląsteles kaip invazines.
Mokslininkai teigė, kad tokio pobūdžio gydymas – mRNR tipo vakcinos, naudojamos kaip gydymas nuo tam tikrų vėžio rūšių, – šiuo metu yra šimtų klinikinių tyrimų objektas visame pasaulyje, revoliuciją sukėlė pandemijos metu atlikti tyrimai, kurių metu buvo siekiama sukurti COVID vakcinas.
D. Jenkinsonas sakė: „mRNR vakcinos veikia priverčiant organizmo ląsteles gaminti svetimą baltymą. Šiuos baltymus atpažįsta imuninė sistema ir sukelia imuninį atsaką, kuris sunaikina visas ląsteles, gaminančias šiuos svetimus baltymus.“
Jis pridūrė: „Tikėtina, kad pirmiausia ištiriamas asmens navikas, kad būtų nustatyta, kokie baltymai yra mutavę, ir pagal juos sukuriama mRNR. Todėl tikėtina, kad gydymas kiekvienam asmeniui bus skirtingas.“
Parengta pagal „Newsweek“.
