Tiesa, kad protarpinis badavimas gali padėti numesti svorį, tačiau jis taip pat gali sulėtinti plaukų augimą. Tai parodė naujas eksperimentas su pelėmis, kurį atliko mokslininkų komanda iš Westlake'o universiteto Džedziango provincijoje, Kinijoje.
Pelėms, kurioms buvo taikomas protarpinis badavimas, pagerėjo medžiagų apykaitos būklė, tačiau suletėjo plaukų augimas.
Panašus procesas gali vykti ir žmonėse, tačiau mažai tikėtina, kad jis bus toks intensyvus, nes mūsų medžiagų apykaita yra daug lėtesnė, be to, skiriasi plaukų augimo ypatumai.
„Nenorime atbaidyti žmonių nuo protarpinio badavimo, nes jis siejamas su daugybe naudingų poveikių. Tik svarbu žinoti, kad jis gali turėti tam tikrą nenumatytą poveikį“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius ir kamieninių ląstelių biologas dr. Bingas Zhangas.
Laikui bėgant nustatyta įvairių sąsajų tarp badavimo ir sveikatai naudingų veiksnių, tačiau apie jo poveikį plaukams žinoma nedaug.
B. Zhangas ir jo komanda siekė šį poveikį išsiaiškinti, tirdami pelių, kurios buvo nuskustos, o paskui joms buvo taikomi skirtingi protarpinio badavimo režimai, plaukų augimą. Vienos pelės buvo maitinamos reguliariai, o kitoms buvo taikomas 16 valandų protarpinis badavimas.
Reguliariai maitinamų pelių plaukai ataugo po 30 dienų, o tų, kurioms buvo taikomas 16 valandų protarpinis badavimas, plaukai per 96 dienas ataugo tik iš dalies.
Kodėl taip atsitiko? Komanda įrodė, kad sulėtėjusį plaukų augimą lemia stresas plaukų folikulų kamieninėms ląstelėms. Iš esmės jos nesugeba susidoroti su stresu, susijusiu su perėjimu nuo gliukozės naudojimo prie riebalų. Plaukų folikulai pereina iš aktyvios į neaktyvią fazę, o plaukai auga, kai jie yra aktyvūs.
Po tyrimo su pelėmis komanda atliko nedidelį klinikinį tyrimą su žmonėmis. Jame dalyvavo 49 sveiki jauni suaugusieji. Tyriamieji kasdien po 18 valandų laikėsi protarpinio badavimo ir jų plaukų augimas vidutiniškai sumažėjo 18 proc.
Tačiau reikia pažymėti, kad šis tyrimas buvo atliekamas trumpai ir tik nedidelėje imtyje. Mokslininkai mano, kad, atlikus tyrimus su didesne imtimi, gali būti gauti kitokie rezultatai.
„Žmonių populiacija yra labai nevienalytė, todėl poveikis skirtingiems žmonėms gali būti skirtingas“, – sako B. Zhangas.
Komanda planuoja tęsti šiuos tyrimus bendradarbiaudama su ligoninėmis ir ištirti, kaip protarpinis badavimas veikia kitų tipų odos ir kitų organizmo sistemų kamienines ląsteles. Vienas iš svarbiausių jų tikslų – nustatyti ryšius tarp badavimo ir žaizdų gijimo greičio, rašo „BBC Science Focus“.
