Tačiau kodėl du iš šių žmonių patyrė žiaurias galvos traumas ir kodėl vienas iš jų mirė šimtmečiu vėliau nei visi kiti, lieka neišspręsta paslaptis.
„Galime tik spėlioti, ar buvo ryšys tarp gaisro ir mirtino smurto akto, t. y. žmonių nužudymo name, jų lavonų palikimo ir namo padegimo“, – žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime rašo Kylio universiteto Vokietijoje biologinė antropologė Katharina Fuchs su kolegomis.
2004 m. archeologai priešistoriniame name Kosenivkoje – archeologinėje vietovėje, esančioje maždaug 185 km į pietus nuo Kijevo – aptiko beveik 100 žmogaus kaulų. Kosenivkoje išlikusios priešistorinės „megagyvenvietės“, kurią sukūrė agrarinė Kukutenio-Tripolės kultūra, gyvenusi visoje dabartinės Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijoje 4800–3000 m. pr. m. e. Šias gyvenvietes sudarė viešieji pastatai ir šeimų namai, kurių daugelis buvo sąmoningai sudeginti, kai žmonės išvyko.
Tačiau viename iš sudegusių namų Kosenivkoje aptikti žmonių kaulai nustebino archeologus, kurie ėmėsi naujo išsamaus tyrimo, kad išsiaiškintų, kas nutiko.
Atidžiai apžiūrėjus kaulus paaiškėjo, kad tai mažiausiai septynių žmonių palaikai: dviejų vaikų, vieno paauglio ir keturių suaugusiųjų. Keturi skeletai buvo rasti sugriauto namo viduje ir buvo smarkiai apdegę, o kiti trys – neapdegę ir rasti už gyvenamojo namo ribų. Tyrėjai nustatė, kad du iš suaugusiųjų prieš pat mirtį patyrė smurtinę galvos traumą – taip užmindami 5700 metų senumo kriminalistinę mįslę.
Siekdama ištirti šią šaltą bylą, tyrėjų komanda, naudodama datavimą radioaktyviąja anglimi, nustatė, kad šeši žmonės – galbūt šeima – greičiausiai mirė tarp 3690 ir 3620 m. pr. m. e., o septintasis – nesudegęs suaugęs žmogus – mirė maždaug 130 metų vėliau: po to, kai namas sudegė ir buvo apleistas. Mokslininkai atidžiai išnagrinėjo kaulų lūžių schemas ir spalvos pokyčius – kad išsiaiškintų, ar kaulai buvo sudeginti dar švieži.
Atsižvelgdama į vienu metu nustatytas mirties datas ir degimo požymius, komanda padarė išvadą, kad trys žmonės galėjo mirti degančio namo viduje, o kiti galėjo įkvėpti dūmų arba apsinuodyti anglies monoksidu ir mirti prie pat namo. Tačiau ši analizė neatskleidė daugiau informacijos apie kaukolės sužalojimų priežastis.
Nepriklausomai nuo to, kaip mirė šie šeši akmens amžiaus žmonės, akivaizdu, kad namas ir kūnai per kelis mėnesius buvo visiškai užversti žemėmis ir nuolaužomis, o kažkieno kaukolės dalis ant viršaus buvo padėta po šimtmečio, skelbia tyrimo autoriai.
Tyrėjai rašo, kad pavienis kaukolės fragmentas gali būti sąmoningai ritualinis palaidojimas, o visas kaulų rinkinys gali būti sudėtingos daugiapakopės laidojimo tradicijos rezultatas. Deja, K. Fuchs sako, kad „nors jie mums paliko didžiulį kiekį archeologinės medžiagos, vis dar daug ko nežinome, pavyzdžiui, kaip jie elgėsi su savo mirusiaisiais“.
„Atrodo pagrįsta, kad Kosenivkoje rasti asmenys buvo nužudyti per antpuolį, o jų namas per konfliktą buvo padegtas, – teigia tyrime nedalyvavęs Oškošo universiteto (JAV) archeologas Jordanas Karstenas. – Ankstesniuose paaiškinimuose [dėl sudegusių Kukutenio-Tripolės kultūros namų] daugiausia dėmesio buvo skiriama ritualiniam namų naikinimui tyčia juos sudeginant, tačiau šie rezultatai rodo, kad tarpgrupinis konfliktas gali geriau atitikti duomenis.“
Ekonominiu požiūriu nėra prasmės sudeginti namus, pilnus maisto, keramikos, įrankių ir ritualinių daiktų, o Kukutenio-Tripolės kultūros žmonės gyveno miškingoje stepių vietovėje netoli klajoklių piemenų grupių.
„Ar neatrodo labiau tikėtina, kad jie ne patys naikino savo namus, o tai darė šie jų kaimynai?“, – klausia J. Karstenas.
Parengta pagal „Live Science“.