Šis technologinis šuolis, aptiktas El Barranc de la Boella vietovėje Ispanijos šiaurės rytuose, įvyko dar iki šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių evoliucinio skilimo – todėl šiuos pažangius akmeninius įrankius greičiausiai sukūrė ir naudojo mūsų bendri protėviai ir (arba) kitos dabar jau išnykusios žmonių rūšys.
„El Barranc de la Boella vietovėje pastebėta technologinė elgsena rodo reikšmingą technologinę pažangą ir išankstinę elgseną“, – savo straipsnyje rašo D. Lombao ir komanda.
Analizė atskleidė, kad įrankių apdirbimo būdas atitiko bendrą seką – o tai reiškia, kad įrankių meistrai naudojo bendrą šabloną, kad pasiektų nuoseklius rezultatus. Be to, šie senovės žmonės gamino didesnius įrankius nei anksčiau matyti įrankiai – ir juos pritaikydavo konkretiems tikslams.
Visi šie bruožai rodo „sudėtingą įžvalgumo ir planavimo lygį“.
Seniausi žinomi akmeniniai įrankiai, priskiriami Oldowano arba 1 būdo įrankiams, datuojami beveik trimis milijonais metų. Šiuos pirmuosius įrankius senovės homininai gamino visoje Afrikoje, kai vienas akmuo buvo daužomas į kitą. Taip apdirbti akmenys turėjo aštrius kraštus, kuriuos buvo galima patobulinti tolesniais smūgiais.
Tačiau D. Lombao ir jo kolegos aptiko ir ankstyviausius Europoje sudėtingesnių 2 būdo technikų pavyzdžius – ašelio kultūros kirvelius. Jie buvo sukurti remiantis 1 būdo procesais, toliau tobulinant ašmenis ir naudojant kitas medžiagas – pavyzdžiui, kaulą ir medį. Taip sukurti įrankiai buvo daug labiau simetriški.
Senovės žmonės, gyvenę El Barranc de la Boella vietovėje ankstyvajame viduriniame pleistocene, sukūrė sudėtingą procesą, kurio metu skirtingais gamybos etapais kirviams ir kirtikliams kurti buvo pasitelkiamos įvairios vietinės medžiagos. Skirtingiems tikslams jie rinkosi konkrečias medžiagas – pavyzdžiui, mažesniems įrankiams naudojo titnagą, o didesniems – skalūną.
„Barranc de la Boella yra unikalus homininų technologinių pokyčių liudijimas Europoje tuo metu, kai įrankiai buvo ne tik utilitarūs, bet ir susiję su sudėtingu planavimu ir efektyvesniu išteklių naudojimu“, – sako D. Lombao.
Tačiau yra užuominų, kad ši nauja technologija galėjo atsirasti ne El Barranc de la Boella vietovėje. Kai kurios technikos regione atsirado staiga – o tai leidžia daryti prielaidą, kad naujos technikos atsirado su migracija, o ne vystantis vietiniams gyventojams.
Be to, šie įrankiai labai panašūs į kitus radinius, pavyzdžiui, Ubeidijos radimvietėje Levante (Levantas – Viduržemio jūros regionas, apimanti dalis dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio ir Jordanijos).
„Mes siūlome versiją, kad El Barranc de la Boella gali reikšti ankstyvą ašelio kultūros sklaidą iš Afrikos maždaug prieš 1,4 mln. metų“, – rašo tyrėjai.
Šie įrankiai laikomi tokiais reikšmingais, nes jie yra ankstyvas kognityvinių gebėjimų naudotis protiniu modeliu, apimančiu įžvalgumą ir planavimą, įrodymas.
„Ši vietovė mums rodo, kad technologinės inovacijos nebuvo linijinės ar visiškai staigus šuolis, o kelių populiacijos sklaidos bangų ir laipsniško naujų technologinės elgsenos būdų atvykimo į Europą iš Afrikos rezultatas“, – aiškina D. Lombao.
Maždaug po 300 000 metų žmonija padarė dar vieną technologinį šuolį pradėdama naudoti įrankius, kurie suformavo kumuliatyviąją (kaupiamąją) kultūrą, kurią tęsiame ir šiandien.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Paleolithic Archaeology“.
Parengta pagal „Science Alert“.
