Pirmaujantys pasaulio mokslininkai paragino sustabdyti „veidrodinės gyvybės“ mikrobų kūrimo mokslinius tyrimus – nes nerimaujama, kad sintetiniai organizmai keltų „precedento neturintį pavojų“ gyvybei Žemėje.
Tarptautinė Nobelio premijos laureatų ir kitų ekspertų grupė įspėja, kad „veidrodinės bakterijos“, sukurtos iš gamtoje randamų molekulių veidrodinių atvaizdų, gali įsitvirtinti aplinkoje ir aplenkti natūralių organizmų imuninę apsaugą, todėl žmonėms, gyvūnams ir augalams kiltų mirtinų infekcijų pavojus.
Nors sukurti gyvybingam veidrodiniam mikrobui tikriausiai prireiktų mažiausiai dešimtmečio, naujajame rizikos vertinime iškeltas toks rimtas susirūpinimas dėl šių organizmų, kad 38 narių grupė paragino mokslininkus nutraukti darbą siekiant šio tikslo ir paprašė finansuotojų aiškiai nurodyti, kad jie daugiau nerems šių tyrimų.
„Grėsmė, apie kurią kalbame, yra beprecedentė, – sako Pitsburgo universiteto evoliucijos biologas profesorius Vaughnas Cooperis. – Veidrodinės bakterijos greičiausiai išvengtų daugelio žmonių, gyvūnų ir augalų imuninės sistemos reakcijų ir kiekvienu atveju sukeltų mirtinas infekcijas, kurios plistų be kontrolės.“
Ekspertų grupę sudaro daktaras JAV mokslininkas, vadovavęs privačioms žmogaus genomo sekos nustatymo pastangoms praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Craig Venteris ir Nobelio premijos laureatai Kembridžo universiteto profesorius Gregas Winteris bei Čikagos universiteto profesorius Jack Szostakas.
Daugelis gyvybės molekulių gali būti dviejų skirtingų formų, kurių kiekviena yra veidrodinis atspindys. Visų gyvų organizmų DNR yra sudaryta iš „dešiniarankių“ nukleotidų, o baltymai, ląstelių statybiniai blokai – iš „kairiarankių“ aminorūgščių. Kodėl gamta taip veikia, neaišku: gyvybė galėjo pasirinkti kairiąją DNR ir dešiniąją baltymų pusę.
Mokslininkai jau pagamino dideles veikiančias veidrodines molekules – kad galėtų jas atidžiau ištirti. Kai kurie net žengė mažus žingsnelius link veidrodinių mikrobų kūrimo – nors sukurti visą organizmą iš veidrodinių molekulių šiandien dar nėra galimybių.
Naujos problemos, susijusios su šia technologija, atskleidžiamos 299 puslapių ataskaitoje ir komentare žurnale „Science“. Nors ataskaitoje entuziastingai vertinami veidrodinių molekulių tyrimai, joje įžvelgiama didelė veidrodinių mikrobų keliama rizika ir raginama surengti pasaulines diskusijas apie šį darbą.
Tyrėjai abejoja, kad mikrobai ne tik sukeltų mirtinas infekcijas, bet ir gali būtų sunkiai suvaldomi natūralių konkurentų. Mažai tikėtina, kad ir esami antibiotikai būtų veiksmingi.
„Kol neatsiras įtikinamų įrodymų, kad veidrodinė gyvybė nekeltų nepaprastų pavojų, manome, kad veidrodinės bakterijos ir kiti veidrodiniai organizmai – net ir tie, kuriems pritaikytos inžinerinės biologinio suvaldymo priemonės – neturėtų būti kuriami, – žurnale „Science“ rašo autoriai. – Todėl rekomenduojame neleisti atlikti tyrimų, kuriais siekiama sukurti veidrodines bakterijas, o finansuotojams aiškiai nurodyti, kad jie nerems tokių darbų.“
Minesotos universiteto (JAV) sintetinės biologijos specialistė ir ataskaitos bendraautorė dr Kate Adamala siekė sukurti veidrodinę ląstelę, tačiau praėjusiais metais, išsamiai išnagrinėjusi riziką, pakeitė kryptį.
„Neturėtume kurti veidrodinės gyvybės, – sako ji. – Turime laiko pokalbiui. Būtent tai ir bandėme padaryti šiuo dokumentu – pradėti visapasaulinį pokalbį“.
Londono imperatoriškojo koledžo profesorius Paulas Freemontas, nedalyvavęs rengiant ataskaitą, pavadino ją „puikiu atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų pavyzdžiu“.
„Nors autoriai aiškiai nurodo, kad būtina atvirai ir skaidriai diskutuoti apie veidrodinių gyvų organizmų kūrimą, taip pat reikia nustatyti veidrodinės chemijos perspektyvas ir teigiamą panaudojimą biologinėse sistemose, nors ir ribotai bei galbūt ateityje reguliuojamu būdu“, – sakė jis.
Parengta pagal „The Guardian“.
