„Lėtinis uždegimas yra ilgalaikė, mėnesiais ar net metais trunkanti būklė, kuomet organizmas yra tarsi panikos būsenoje. Jis yra ne tik neišspręstų sveikatos sutrikimų ženklas. Ilgalaikis lėtinis uždegimas yra siejamas su greitesniu senėjimu ir gali prisidėti prie daugybės kitų sunkių ligų – nuo autoimuninių iki vėžinių – raidos“, – teigia šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.
Simptomų ir priežasčių įvairovė
Lėtinio uždegimo simptomų sąrašas – ganėtinai ilgas ir paveikiantis daugybę organizmo sistemų nuo smegenų iki odos. Be jau minėtų nerimą keliančių požymių, šis sutrikimas gali sukelti pusiausvyros sutrikimus ar pažintinių funkcijų sutrikimus, atsparumą insulinui, limfmazgių padidėjimą, akių sausumą, gleivių perteklių nosiaryklėje, klubo ar nugaros apačios skausmus, odos bėrimą ir kitus simptomus.
Netrumpas ir lėtinio uždegimo priežasčių sąrašas. Lėtiniu gali pavirsti ūminis uždegimas, prasidedantis dėl traumos, kuomet ši negydoma, arba dėl rusenančios infekcijos, su kuria organizmas nesugeba susidoroti. Jį gali sukelti išoriniai veiksniai, kaip nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje arba vidiniai, kaip autoimuninės ligos.
Maža to, lėtinį uždegimą gali sukelti gyvenimo būdo ypatumai: nuolatinė streso būsena, rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka arba perteklius.
Lėtinio uždegimo matas
Pastarąjį dešimtmetį tyrimų laboratorijose vis didesnę svarbą kaip biologinis žymuo įgyja baltymas suPAR (tirpus urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriaus receptorius).
„Jei yra įtarimų dėl lėtinio sisteminio uždegimo ar imuninės sistemos aktyvumo padidėjimo, suPAR tyrimas gali suteikti papildomos informacijos. Pavyzdžiui kiti, įprastiniai, paciento tyrimai yra geri, tačiau išlieka lėtinis nuovargis, silpnumas, sunkumas susikaupti – kartais tiek užtenka, kad būtų prasminga atlikti šį tyrimą“, – teigia medikė.
Mokslininkus ir medikus stipriai dominantis junginys geba parodyti ne tik rusenančią, įsisenėjusią problemą, bet ir pateikia daug kitos informacijos. Mat nors suPAR koncentracija neteikia specifinės informacijos ir neleidžia diagnozuoti konkrečios ligos, jo vertė yra panaši, kaip geltonos kortelės futbolo aikštelėje ar „Check engine“ indikatoriaus automobilio skydelyje. Šis kraujyje esantis baltymas, skirtingai nei kiti uždegimo rodikliai, yra nejautrus trumpalaikėms infekcijoms tačiau jo daugėja kai patologiniai procesai yra ilgalaikiai. Maža to, dabar jau neabejojama, kad suPAR yra ne tik uždegimo rodiklis, bet ir aktyvus nepageidaujamų biologinių procesų dalyvis.
„Gydytojams jis parodo paciento mirtingumo ir grėsmingo įvairių ligų – širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų, vėžio, infekcijų – progresavimo riziką, padeda numatyti komplikacijas. Ligoninėse jis netgi galėtų būti naudojamas kaip pacientų skirstymo pagal būklės sunkumą įrankis, leidžiantis užtikrinti, kad sunkiausi pacientai gautų reikiamą priežiūrą laiku“, – apie tyrimo vertę pasakoja šeimos gydytoja.
Tačiau, anot jos, pastaruoju metu mokslininkai krypsta link minties, kad didžiausia suPAR vertė – būtent lėtinio uždegimo parodymas ir galimybė pagal šį rodiklį vertinti bendrą organizmo būklę, jo biologinį amžių ir senėjimo greitį.
Jau ir Lietuvoje atliekamas suPAR tyrimas dėl savo energijos lygio, bendrosios sveikatos ir potencialios gyvenimo trukmės susirūpinusiems pacientams nurodys tolesnę veiksmų kryptį.
Kaip vertinti duomenis?
Jeigu suPAR žymeklio kiekis nesiekia normos, priklausančios nuo paciento amžiaus ir lyties, galima džiaugtis: toks žmogus rečiau susirgs ir lengviau pasveiks nuo daugumos ligų nei bendraamžiai ir atrodys už juos jaunesnis.
Jei rezultatas atitinka normos ribas, galima teigti, kad organizmo būklė yra gera: jo nekamuoja nei matomos, nei nematomos ligos, senėjimo greitis yra normalus.
„O štai jei suPAR koncentracija kraujyje viršija normos ribas, reikėtų susirūpinti. Pirmiausiai – pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju dėl galimų padidėjusio suPAR lygio priežasčių ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus bei pradėti atitinkamą gydymą“, – ragina medikė.
Kadangi padidėjęs suPAR lygis gali rodyti lėtinį uždegimą ar imuninės sistemos aktyvumo padidėjimą dėl kitų priežasčių, rekomenduojama peržiūrėti taikomą gydymą, koreguoti gyvensenos ypatumus. Tačiau S. V. Alšauskė įspėja, kad veiksmų imtis reikėtų tik po aptarimo su gydytoju, nes vieno teisingo atsakymo šioje situacijoje nėra.
„Taip pat svarbu suprasti, kad vienkartinai padidėjęs tyrimas yra tik momentinis būklės atspindys. Specialistai rekomenduoja stebėti suPAR lygio pokyčius maždaug kas pusmetį. Tai padės įvertinti taikomo gydymo ar gyvenimo būdo pokyčių efektyvumą ir, jei reikia, atlikti korekcijas“, – pasakoja gydytoja.
