Robotinė ranka gali pagaminti būrius tarakonų kiborgų

2024 m. gruodžio 3 d. 09:56
Lrytas.lt
Robotinė ranka, galinti automatiškai paversti tarakonus valdomais kiborgais, galėtų būti naudojama kuriant biologinių robotų pulkus, skirtus paieškų ir gelbėjimo misijoms, rašo „New Scientist“.
Daugiau nuotraukų (1)
Hirotaka Sato iš Nanyango Technologinio universiteto Singapūre ir jo kolegos jau anksčiau įrodė, kad galima sukurti iki 20 Madagaskaro šnypščiančiųjų tarakonų (Gromphadorhina portentosa), turinčių elektronines kuprines, valdomas grupes. Tačiau dabar komanda apskaičiavo, kad norint tokius kibervabzdžius panaudoti realioje paieškų ir gelbėjimo misijoje, reikėtų šimtų ar tūkstančių vabzdžių kiborgų.
„Šiuo metu kiborginius vabzdžius turime paruošti rankomis, – pasakoja H. Sato. – Įgudę studentai ir inžinieriai gali paruošti keletą vabzdžių per maždaug 30 minučių, tačiau taip paruošti šimtus vabzdžių kiborgų yra nerealu.“
Dabar H. Sato ir jo kolegos automatizavo šią procedūrą, naudodami robotinę ranką ir kompiuterinės regos sistemą, kuri gali pagaminti vabzdį kiborgą maždaug per minutę.
Pirmiausia tarakonai nuskausminami anglies dioksidu, o tada rankiniu būdu patalpinami į iš dviejų strypų sudarytą konstrukciją, kuri atveria po kietu egzoskeletu esančią minkštą membraną. Tuomet roboto ranka, kurioje įrengta kamera ir dirbtinio intelekto regos sistema, į šią membraną implantuoja du elektrodus ir prijungia ją prie elektroninės kuprinės su mikroschema, galinčia palaikyti ryšį su išoriniais kompiuteriais.
Bandymų metu H. Sato ir jo komanda nustatė, kad jie gali kontroliuoti tarakonus, modifikuotus naudojant robotinę sistemą, taip pat gerai, kaip ir rankiniu būdu paruoštus variantus. Patalpinti į pusės metro kvadratinę dėžę, pripildytą kliūčių, keturi kiborgai galėjo išžvalgyti visą teritoriją maždaug per 10 minučių.
Pasak Vokietijos Bielefeldo universiteto profesoriaus Fabiano Steinbecko, dirbtiniu intelektu valdoma robotinė sistema galėtų būti naudinga kai kuriose medicinos srityse, tačiau jis nėra įsitikinęs kiborgų tarakonų naudingumu. Jie turi būti valdomi antena, o su jais bendrauti sugriuvusiame pastate ar po žeme gali būti neįmanoma. „Tai būtų prasminga, jei į tarakoną būtų galima įdėti mikroschemą, kuri pati galėtų savarankiškai naršyti, tačiau, mano dabartiniu supratimu, tokios technologijos dar neturime“, – sako jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.