„Ginklų skaičius yra stulbinantis, tačiau labiausiai mane žavi tai, kad jie leidžia pažvelgti į geležies amžiaus visuomenės struktūrą ir kasdienį gyvenimą, – sako Vejlės muziejų archeologas Eliasas Witte Thomasenas, vadovavęs kasinėjimams. – Staiga pasijuntame labai arti žmonių, kurie čia gyveno prieš 1500 metų.“
I-IV mūsų eros amžiuje Danija buvo Romos imperijos periferijoje, priklausė didžiajai Germanijai. Dauguma šios teritorijos gyventojų buvo paprasti žemdirbiai, tačiau tokie romėnai kaip Julijus Cezaris rašė ir apie žiaurius germanų karius. Kai kurie mokslininkai mano, kad romėnai galbūt net aprūpino Danijos gentis ginklais, galbūt norėdami palaikyti taiką pasienyje su Skandinavija.
Archeologai rado lobį rugpjūtį vykdydami greitkelio plėtros projektą Løsning Søndermark vietovėje. Metaliniai ginklai gulėjo po dviem V a. pradžios namais, kurie greičiausiai priklausė pakankamai galingam asmeniui, kad galėtų suburti kariuomenę. Kadangi ginklai buvo sąmoningai užkasti sugriaunant namus, tyrėjai mano, kad jie buvo paaukoti po sėkmės kare. Lobį sudaro 119 iečių ir ietigalių, aštuoni kalavijai, penki peiliai, vienas kirvis ir reti grandininiai šarvai.
Pietų Skandinavijoje rasta labai nedaug geležies amžiaus grandininių šarvų, o Løsningo šarvai yra pirmieji, rasti gyvenvietėje, o ne palaidojimo vietoje. Pasak archeologų, šių sudėtingų šarvų gamyba buvo brangi ir užėmė daug laiko, todėl jie tikriausiai priklausė pačiam vadui.
Be ginklų, archeologai rado dviejų bronzinių kaklo žiedų, vadinamų „priesaikos žiedais“, fragmentus. Šie aksesuarai geležies amžiuje buvo valdžios simboliai, dar kartą patvirtinantys vado įtaką. Komanda taip pat rado žirgo antsnukio ir trimito fragmentų, taip pat nemažai geležinių ir bronzinių daiktų, kuriuos dar reikia ištirti.
Nors ginklų lobis aiškiai siejamas su geležies amžiaus vado namais, archeologai nėra tikri, ar daiktai priklausė vietos kariams, ar buvo sukaupti kaip karo grobis. Tačiau panašus geležies amžiaus lobis, rastas Vindelevo miestelyje, esančiame vos už 16 km į vakarus nuo Løsningo, rodo, kad šioje vietovėje būta daug galingų vadų.
Mokslininkai ir toliau tęs vietovės bei joje esančio ginklų aukuro analizę – kad geriau suprastų geležies amžiaus karius ir visuomenę, rašo „Live Science“.
