Pasak juos suradusio nepriklausomo archeologo Alano Endacotto, naujieji radiniai sustiprina idėją, kad priešistoriniai žmonės neolito (naujojo akmens amžiaus) laikotarpiu šios vietovės aukštikalnėse pastatė „šventą akmenų ratų arką“.
Ekseterio universitete archeologijos daktaro disertaciją studijuojantis A. Endacottas dešimtmečius tyrinėjo atviras Devono Dartmuro aukštumas. Šių metų pradžioje jis pasitelkė mokslinius metodus, kad patvirtintų ten aptiktus radinius, o rugsėjo ir spalio mėnesiais vienoje iš vietovių dirbo savanorių kasinėtojų komanda.
A. Endacottas sako, kad vienas iš naujai atrastų ratų savo dydžiu ir konstrukcija panašus į Stounhendžo centrinę dalį, kuri buvo pastatyta maždaug tuo pačiu metu, bet maždaug už 160 km į šiaurės rytus.
Analizė rodo, kad keli Stounhendžo akmenys buvo atvežti iš kitur. A. Endacottas mano, kad kai kurie Stounhendžo statytojai galėjo pastatyti ir naujai atrastą Dartmuro ratą.
„Akivaizdu, kad Stounhendžą statę žmonės keliavo didelius atstumus, – sako jis. – Gali būti, kad jie palaikė ryšius su žmonėmis, kurie statė [Dartmuro ratą], jei patys ten nekeliavo.“
A. Endacottas pavadino akmenų ratą Metheraliu – pagal aukščiau jo esančią kalvą. Jį sudaro apie 20 „stovinčių“ iki metro aukščio akmenų, išdėstytų ovalo forma, kurios matmenys yra maždaug 40 x 33 m – nors esama įrodymų, kad praeityje čia buvo daugiau akmenų, o daugelis likusių arba nuvirto, arba juos paslėpė augmenija, sako tyrėjas.
Akmens amžiaus „šventoji arka“
Kitas naujai atrastas akmenų ratas yra maždaug už 1,6 km į šiaurę nuo Metheralio rato ir A. Endacottas jį pavadino „Airių siena“ pagal vietinę lokaciją.
Jame išlikę tik apie šešis akmenis, ir juos sunku įžiūrėti, todėl A. Endacottas naudodamasis varžos ir magnetinės gradiometrijos prietaisais, sudarė jo žemėlapį, nustatydamas, kur praeityje žemė buvo sutrikdyta.
Svarbu tai, kad Metheralio ratas yra šiauriniame 8 km ilgio aštuonių neolitinių akmenų ratų „arkos“, pastatytos beveik tobulu puslankiu rytuose ir pietuose, gale.
2008 m. A. Endacottas atkasė neolitinį akmenų ratą netoli Sittaford Toro kalvos, esančios pietiniame lanko gale. Archeologas mano, kad tarp Metheralio ir Sittafordo ratų kadaise driekėsi visas akmenų ratų žiedas, kuris iš tikrųjų juosė Dartmuro aukštumas.
Tačiau Airių sienos ratas yra maždaug už mylios (1,6 km) į šiaurę nuo lanko. A. Endacottas mano, kad tai buvo įėjimo į neolito laikais šventa laikytą teritoriją dalis.
Neolitinis kraštovaizdis
Dartmuro pavadinimas kilęs nuo čia tekančios Darto upės ir angliško žodžio „moor“, kuris reiškia atvirą aukštumą arba dykynę, galbūt kilusį iš senovės anglų kalbos žodžio, reiškiančio pelkę.
Pietvakarių Anglijoje gausu neolito paminklų liekanų, įskaitant akmenų ratus, pilkapius ir kamerines kapavietes, taip pat kitų paslaptingų, iki galo nesuprastų statinių.
A. Endacottas teigia, kad Dartmuro akmenų ratų „šventoji arka“ buvo palyginti ankstyva archeologinė idėja, tačiau jo 50 metų lauko darbų ir tyrimų rezultatai rodo, kad ji buvo daug didesnė, nei manyta anksčiau.
Nepriklausomas Dartmuro ekspertas archeologas Tomas Greevesas, nedalyvavęs atliekant atradimus, sako, kad radiniai patvirtina, jog šiame regione vyravo aktyvi neolito epocha.
Ekseterio universiteto archeologė Susan Greaney, kuri taip pat nedalyvavo, teigia, kad A. Endacotto atradimai rodo, jog dar galima tikėtis rasti ir kitų archeologinių radinių.
„Šis daugiau nei 8 km skersmens ratų „arka“ yra gana neįprasta ir leidžia manyti, kad šiaurinio Dartmuro aukštumos rajonas, kurį jis užima, priešistoriniams žmonėms buvo ypač ypatingas“, – sako ji.
Parengta pagal „Live Science“.
