Remiantis žurnale „Journal of Clinical Investigation“ paskelbtais tyrimo rezultatais, šios ląstelės veiksmingai mažina net pažengusio ketvirtos stadijos vėžio navikus.
„Buvome nustebę tai pamatę, – sakė „Northwestern Medicine“ krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas dr. Ankitas Bharatas, vadovavęs tyrimams su pelėmis, kurie leido padaryti šį atradimą. – Šios ląstelės pasižymi stipriomis kovos su vėžiu savybėmis ir labai efektyviai migruoja į vėžio vietas.“
Tyrėjai mano, kad šis atradimas atveria duris naujiems gydymo vaistais būdams, kurie suaktyvina su vėžiu kovojančias ląsteles – monocitus.
Jie taip pat mano, kad šie nauji gydymo būdai bus efektyvesni ilgalaikėje perspektyvoje nei dabartiniai vėžio imunoterapijos būdai, kuriems žmonės gali tapti atsparūs ir kurie padeda tik 20–40 proc. pacientų.
„Šie monocitai migruoja į vėžio vietą, kur siunčia signalus, kad būtų įdarbintos vienos iš stipriausių žmogaus organizmo ląstelių, kovojančių su vėžiu, vadinamosios NK ląstelės“, – sakė A. Bharatas.
Slaptas kovos su vėžiu agentas
„Monocitai tiesiogiai nenaikina vėžio, bet iš esmės veikia kaip „slaptasis agentas“, apsimesdami „vėžiui draugiškomis ląstelėmis“, o tai leidžia jiems pasiekti vėžio kolonijų centrą. Kai jie ten patenka, jie gamina cheminę medžiagą, kuri NK ląstelėms duoda signalus apie jų buvimo vietą.
Kadangi ir monocitai, ir NK ląstelės yra organizmui būdingos ląstelės ir nekenkia sveikiems audiniams, manome, kad šis metodas padės išvengti keleto įprastų šalutinių poveikių, susijusių su tradiciniais vėžio gydymo būdais“, – sakė A. Bharatas.
Pasak jo, monocitų ir NK ląstelių naudojimas padidins priešvėžinės imunoterapijos veiksmingumą, nes nėra moksliškai žinomų būdų, kaip vėžio ląstelės gali tapti atsparios monocitams ar NK ląstelėms.
„Mes esame nusiteikę optimistiškai. Savo viduje turime galingiausią pasaulyje kariuomenę. Mums tereikia išsiaiškinti, kaip geriausiai ją panaudoti kovojant su „teroristiniais“ vėžiniais susirgimais“, – teigė A. Bharatas.
Biomedicinos mokslų profesorius Justinas Stebbingas sakė, kad tyrimo reikšmė apima ne tik Covid-19 ir vėžį.
„Tai rodo, kaip mūsų imuninė sistema gali būti išmokyta kovoti su vienos rūšies grėsmėmis, kad taptų veiksmingesnė prieš kitas grėsmes. Ši koncepcija, vadinama „treniruotu imunitetu“, yra įdomi mokslinių tyrimų sritis, galinti padėti rasti naujų būdų gydyti įvairias ligas“, – paaiškino profesorius.
Tačiau J. Stebbingas pabrėžė, kad labai svarbu, jog žmonės nebandytų užsikrėsti Covid-19 infekcija: „Sunkus COVID gali būti pavojingas gyvybei ir turėti daug rimtų ilgalaikių pasekmių sveikatai“.
A. Bharatas teigė, kad kitas žingsnis bus klinikinių tyrimų atlikimas, rašo „Newsweek“.
