Adamas Clancy iš Londono universitetinio koledžo ir jo kolegos sukūrė miltų ir skruzdžių rūgšties – įprasto maisto konservanto – mišinį. Naudodami elektros jėgą jie prastūmė šį mišinį per tuščiavidurę adatą, kuri sukūrė vos 372 nanometrų skersmens nanopluoštą – per mažą, kad jį būtų galima pamatyti plika akimi.
Tokie ploni pluoštai anksčiau buvo gaminami iš krakmolo, išgaunamo iš augalų, tačiau A. Clancy teigia, kad šis procesas yra kenksmingas aplinkai. „Tai tiesiog – įmerki į ėsdinančias medžiagas, ištirpini vandenyje, nuplauni ir išpili į upę“, – sako jis.
Tačiau su miltų mišiniu taip neatsitinka – nes tiesiog sumalami grūdai, kad būtų pagaminti miltai, ir jie sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, sako jis.
Gautą „nanomakaronus“ galima susukti į mažytį maždaug 2 cm skersmens kilimėlį. Nors jis nėra skirtas maistui, A. Clancy sako, kad jį turėtų būti saugu valgyti – tačiau apie tai, kad būtų bandęs, nekalba. „Kalbėti apie mokslinį eksperimentavimą su savimi yra etinis klausimas, – sako jis. – Tačiau, hipotetiškai, galima tikėtis, kad jis būtų sukramtomas labiau, nei tikėtumėtės“.
A. Clancy mano, kad kitos natūralios žaliavos galėtų būti dar naudingesnės, o iš džiovintų bulvių, kuriose yra daugiau krakmolo ir mažiau skaidulų nei miltų mišinyje, būtų galima pagaminti dar geresnių nanopluoštų.
Iš tokios medžiagos būtų galima austi tvarsčius, kurie laisvai praleidžia orą ir drėgmę, bet nepraleidžia bakterijų, sako A. Clancy. Nanopluoštai taip pat naudojami kaip karkasas audiniams atauginti – taip pat tiriama, ar juos galima naudoti filtravimo sistemose ir baterijose.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nanoscale Advances“.
Parengta pagal „New Scientist“.
