Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, turi atsakymą į šį klausimą. Pasirodo, kad riebalinis audinys turi savotišką „atmintį“.
„Tai yra dėlionės dalis, galinti paaiškinti, kaip riebalinio audinio [kūno riebalų] pokyčiai vyksta keičiantis svoriui“, – aiškina Šveicarijos federalinio technologijos instituto (Ciuricho ETH) sveikatos mokslų ir technologijų katedros docentas Ferdinandas von Meyennas.
Jis kartu su komanda ištyrė žmonių riebalinio audinio ląsteles ir aptiko jose transkripcijos pokyčių, susijusių su tuo, kaip mūsų ląstelės kopijuoja ir kontroliuoja genetinę medžiagą. Jie palygino anksčiau nutukimą turėjusių asmenų riebalinio audinio ląstelių sekas prieš ir po to, kai jų KMI sumažėjo 25 proc., su nutukimo niekada neturėjusių žmonių.
„Genai, kuriuos [mes nagrinėjome], nutukimo metu buvo taip dereguliuoti, kad net transkripcijos lygmeniu negrįžo į normalią būseną, – sako F. von Meyennas. – Organizmas iš tiesų kovoja prieš [svorio mažėjimą] ir nori grįžti prie pradinio svorio. Riebalinis audinys užprogramuotas taip, kad nori susigrąžinti tą svorį.“
Tikriausiai tai nėra ta žinia, kurią norėtųsi išgirsti svorį metantiems. Tačiau F. von Meyennas tikisi, kad šis naujas tyrimas padės destigmatizuoti svorio svyravimus.
„Žmonės, kurie negali išlaikyti savo kūno svorio, nėra tik „silpni“ žmonės. Tikrai egzistuoja molekulinis mechanizmas, dėl kurio svoris grįžta atgal“, – sakė jis.
F. von Meyennas taip pat išreiškė nuomonę, kad geriausios strategijos, padedančios kovoti su pasaulinėmis nutukimo tendencijomis, yra prevencinės.
„Intervencija ankstyvoje stadijoje yra labai svarbi, nes priaugus svorio, jį vėl numesti bus daug sunkiau“, – sakė jis.
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
