Nors biologinė lytis (angl. sex) turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo mechanizmams, socialinė lytis (angl. gender) yra svarbi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams atpažįstant ir valdant šias ligas. Biologinė lytis – tai biologinės savybės, tokios kaip genetika, hormonai, anatomija ir fiziologija, o socialinė lytis – socialiniai, psichologiniai ir kultūriniai konstruktai. Moterys po pirmojo širdies priepuolio ar insulto miršta dažniau nei vyrai. Moterys taip pat dažniau patiria papildomus ar kitokius širdies priepuolio simptomus, neapsiribojančius krūtinės skausmu – pavyzdžiui, pykinimą, žandikaulio skausmą, galvos svaigimą ir nuovargį. Dažnai sunku visiškai atskirti biologinės lyties įtaką širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėms nuo socialinės lyties įtakos.
Nors moterims, kurioms menopauzė dar neįvyko, širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra mažesnė nei vyrams, po menopauzės jų širdies ir kraujagyslių ligų rizika smarkiai padidėja. Be to, jei moteris serga antrojo tipo diabetu, jos širdies smūgio rizika paspartėja ir tampa tokia pati kaip vyrų – net jei moteris, serganti diabetu, dar nepatyrė menopauzės. Norint geriau suprasti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos skirtumus tarp nebinarinių ir transseksualių pacientų, reikia papildomų duomenų.
Nepaisant šių skirtumų, vienas esminis dalykas nesikeičia: širdies priepuolis, insultas ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų biologinės ar socialinės lyties.
A. Huebschmann teigia, kad mokslininkų darbas parodė, kad labai svarbu atnaujinti medicinines gaires, nustatant labiau biologinę lytį atitinkančius diagnozavimo ir gydymo metodus, kad pagerėtų visų sveikatos rezultatai.
Socialinių lyčių skirtumai širdies ligose
Širdies ir kraujagyslių ligų biologinės ir socialinės lyties skirtumų priežastys nėra iki galo žinomos. Taip pat nėra aiškiai atskirtas biologinis lyties poveikis – pavyzdžiui, hormoniniai ir genetiniai veiksniai, ir socialinės lyties poveikis – pavyzdžiui, socialiniai, kultūriniai ir psichologiniai veiksniai.
Mokslininkai žino, kad sukauptuose įrodymuose apie tai, kaip turėtų atrodyti gera širdies priežiūra moterims, palyginti su vyrais, yra tiek pat skylių, kiek ir šveicariškame sūryje, teigia A. Huebschmann. Medicininiai įrodymai apie širdies ir kraujagyslių ligų gydymą dažnai gaunami iš tyrimų, kuriuose moterys nebuvo įtrauktos – nes iki 1993 m. JAV Nacionalinių sveikatos institutų atnaujinimo akto moterys JAV dažniausiai nebuvo įtrauktos į mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui, dabartinės širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių – tokių kaip aukštas kraujospūdis – gydymo gairės daugiausia grindžiamos vyrų duomenimis. Taip yra nepaisant įrodymų, kad širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi skirtumai lemia tai, kad moterys širdies ir kraujagyslių ligas patiria skirtingai.
– taip pat dėl užslėptų socialinių lyčių šališkumo tarp paslaugų teikėjų ir pacientų socialinių normų, susijusių su lytimi. Šie šališkumai lemia, kodėl moterys dažniau nei vyrai miršta nuo širdies ligų. Pavyzdžiui, pacientams, kurių simptomai yra ties širdies ir kraujagyslių ligų riba, gydytojai yra linkę agresyviau užsakyti arterijų tyrimus vyrams nei moterims. Viename tyrime ši tendencija užsakyti mažiau agresyvius tyrimus moterims iš dalies siejama su socialinių lyčių šališkumu, kad vyrai labiau nei moterys linkę rizikuoti.
Ištyrus apie 3000 pacientų, neseniai patyrusių infarktą, nustatyta, kad moterys rečiau nei vyrai manė, jog infarkto simptomai atsirado dėl širdies ligos. Be to, dauguma moterų nežino, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų mirties priežastis. Klaidingas moterų savo rizikos suvokimas gali sulaikyti jas nuo kreipimosi į gydytoją, kad šis patikrintų galimus širdies priepuolio ar insulto simptomus.
Šios problemos dar labiau paaštrėja nebaltaodėms moterims. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo stoka ir kiti sunkumai lemia nepakankamai atstovaujamų rasinių ir etninių mažumų gyventojų sveikatos skirtumus, teigia A. Huebschmann.
Biologinių lyčių skirtumai širdies ligose
Širdies ir kraujagyslių ligos moterims ir vyrams fiziškai skiriasi – ypač dėl arterijų sienelėse besikaupiančių apnašų, kurios ir sukelia ligą.
Moterys arterijų plokštelėse turi mažiau cholesterolio kristalų ir mažiau kalcio nuosėdų nei vyrai. Širdį maitinančių mažiausių kraujagyslių fiziologiniai skirtumai taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėms.
Moterys dažniau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, pasireiškiančiomis daugybinėmis susiaurėjusiomis arterijomis, kurios nėra visiškai „užsikimšusios“ – todėl atsiranda krūtinės skausmas, nes kraujo srautas negali pakankamai padidėti, kad patenkintų didesnį deguonies poreikį atliekant fizinį krūvį, panašiai kaip mažo srauto dušo galvutėje.
Kai krūtinės skausmas pasireiškia tokiu būdu, gydytojai šią būklę vadina išemija ir neužsikimšusiomis vainikinėmis arterijomis. Palyginimui, vyrams dažniau pasitaiko „užsikimšusi“ arterija koncentruotoje vietoje, kurią galima atverti stentu arba atliekant širdies šuntavimo operaciją.
Kelių susiaurėjusių arterijų gydymo galimybės atsilieka nuo tipinių „užsikimšusių“ arterijų gydymo galimybių, todėl moterys atsiduria nepalankioje padėtyje.
Be to, ankstyvosiose širdies priepuolio stadijose kraujo žymenų, rodančių širdies pažeidimą, kiekis moterų kraujyje būna mažesnis nei vyrų. Dėl šios priežasties moterims gali būti dažniau nei vyrams nenustatoma koronarinės arterijos liga.
Šių skirtumų priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurie galimi veiksniai yra skirtinga arterijų apnašų sudėtis, dėl kurios vyrų apnašos dažniau plyšta arba trūkinėja, o moterų apnašos dažniau eroduoja. Be to, moterų širdies masė yra mažesnė ir jų arterijos mažesnės nei vyrų, net ir atsižvelgus į kūno dydį.
Lyčių skirtumų mažinimas
Pernelyg dažnai moterys, turinčios širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, yra išsiunčiamos iš gydytojų kabinetų, nes dėl socialinių lyčių diskriminacijos „moterys neserga širdies ligomis“.
Atsižvelgdami į tai, kaip širdies ir kraujagyslių ligų simptomai skiriasi priklausomai nuo lyties ir lyties, gydytojai galėtų geriau pasirūpinti visais pacientais, teigia Kolorado universiteto mokslininkė.
Vienas iš būdų, kaip galima pasiekti tikslą, yra geresnis moterų ir vyrų širdies priepuolių diagnozavimas. Konkrečiai – diagnozuojant širdies priepuolius, naudojant biologinę lytį atitinkančias ribas kraujo tyrimams, kuriais vertinami širdies pažeidimai, vadinamiems didelio jautrumo troponino tyrimais, galima padidinti jų tikslumą, sumažinti pražiūrėtų diagnozių, arba klaidingai neigiamų, skaičių moterims – o vyrams sumažinti per didelių diagnozių, arba klaidingai teigiamų, skaičių, rašo „The Conversation“.
