Bakterijos, mielės ir grybeliai – bendrai vadinami žarnyno mikrobiomu – yra svarbūs virškinimui, maistinių medžiagų įsisavinimui, tuštinimosi įpročiams, psichinei sveikatai, imunitetui ir kt.
Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiomas yra unikalus, jame yra skirtingas kiekis įvairių rūšių mikroorganizmų, ir mokslininkai mano, kad jis kinta priklausomai nuo mūsų mitybos ir aplinkos.
Profesorius, vienas iš tyrimo autorių dr. Timas Spectoras sakė, kad tyrimo rezultatai „dar labiau sustiprina idėją, kad egzistuoja konkretus ryšys tarp maisto, kurį valgome, ir mūsų žarnyne esančių mikroorganizmų, o tai reiškia, kad mes turime didžiulę galią pagerinti savo sveikatą pasirinkdami tinkamą maistą.
„Šis naujas atradimas rodo, kokie reikšmingi gali būti žarnyno mikrobiomo duomenys, padedantys mums tiksliai nustatyti žmonių mitybą. Tai labai svarbus žingsnis siekiant padėti žmonėms pagerinti mitybą ir žarnyno sveikatą, maitinant mikroorganizmus tuo, ką jie mėgsta“, – sakė T. Spectoras.
Tyrimą atlikusios mitybos mokslų bendrovės „ZOE“ mokslininkai, norėdami ištirti mūsų mitybos ir žarnyno mikroorganizmų ryšį, daugiausia dėmesio skyrė kavai.
Savo tyrime, pirmadienį paskelbtame moksliniame žurnale „Nature Microbiology“, jie rašė, kad pasirinko kavą, nes ji plačiai vartojama bei atrodo, kad ji naudinga sveikatai – pavyzdžiui, mažina riziką mirti nuo širdies ligų, antrojo tipo diabeto riziką, tam tikrų vėžinių susirgimų riziką ir kt. ir todėl, kad žmonės, skirtingai nei kitus maisto produktus ir gėrimus, kavą linkę vartoti reguliariai arba visai nevartoti.
„Tikėtina, kad kavos naudą sveikatai lemia sudėtinga cheminė kavos prigimtis, – sakė T. Spectoras. – Kavoje, gaminamoje fermentuojant pupeles, yra šimtai junginių, kurių yra tiek kavoje su kofeinu, tiek kavoje be kofeino. Tarp jų yra įvairių polifenolių, kurie stiprina žarnyno mikrobiomą ir gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje bei kraujospūdį.“
Ankstesniuose tų pačių mokslininkų tyrimuose buvo nustatyta, kad iš 150 skirtingų maisto produktų kava, atrodo, labiausiai susijusi su žarnyno mikrobiomo sudėtimi.
Mokslininkai tyrimą atliko naudodami 22 800 JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų, pateikusių išsamią informaciją apie mitybą, duomenis ir viešai prieinamus dar 54 200 žmonių duomenis iš 211 kitų kahortų.
Jie taip pat ištyrė daugiau kaip 400 plazmos mėginių ir daugiau kaip 350 išmatų mėginių bei atliko du eksperimentus mėginėliuose, siekdami išsiaiškinti, kaip kava gali paveikti žmogaus žarnyną.
Mokslininkai nustatė, kad vienos bakterijų padermės, vadinamos Lawsonibacter asaccharolyticus, kiekis buvo labai susijusi su kavos gėrimu. Žmonių, kurie per dieną išgerdavo daugiau nei tris puodelius kavos, žarnyne šios bakterijos kiekis buvo iki aštuonių kartų didesnis, palyginti su žmonėmis, kurie per mėnesį išgerdavo mažiau nei tris puodelius kavos.
Atrodo, kad tarp žmonių, kurie kavą gėrė reguliariai, tie, kurie gėrė daugiau kavos, taip pat turėjo daugiau L. asaccharolyticus – nors skirtumas tarp kavą geriančių ir jos negeriančių žmonių buvo didesnis.
Mokslininkai nustatė, kad ši priklausomybė buvo nepaprastai nuosekli 25 skirtingų šalių žmonių populiacijose, o kai jie maitino L. asaccharolyticus kava mėgintuvėlyje, bakterijos augo.
Tyrimo autoriai teigia, kad šios bakterijos gali kavos komponentus paversti kitais naudingesniais sveikatais junginiais todėl ši bakterijų padermė gali būti pagrindinė priežastis, kodėl kava siejama su tokia didele nauda.
Apibendrindami mokslininkai rašė, kad jų atliktas tyrimas leido suprasti, kaip maistas, kurį valgome, daro įtaką mūsų žarnyno mikrobams ir jų teikiamai naudai sveikatai, rašo „Newsweek“.
