Atrodo, kad mažosios krakšlės (Acrocephalus scirpaceus) savo geografinę padėtį apskaičiuoja pagal duomenis, gautus iš skirtingų atstumų ir kampų tarp magnetinio lauko ir Žemės formos. Tyrimo rezultatai rodo, kad paukščiai magnetinę informaciją naudoja kaip savotišką GPS, kuris jiems nurodo ne tik kur skristi, bet ir kur jie iš pradžių yra, sako Richardas Hollandas iš Bangoro universiteto Jungtinėje Karalystėje.
„Kai keliaujame, turime žemėlapį, kuris nurodo, kur esame, ir kompasą, kuris nurodo, kuria kryptimi eiti, kad pasiektume kelionės tikslą, – sako jis. – Nemanome, kad paukščiai taip tiksliai pažįsta visą Žemę. Tačiau net ir tokiu atveju jie mato, kaip keičiasi magnetiniai signalai, kai jie juda įprastu keliu – arba net jei jie gerokai nutolsta nuo to kelio.“
Mokslininkai jau dešimtmečius žino, kad migruojantys paukščiai pasikliauja Saulės, žvaigždžių ir Žemės magnetinio lauko ženklais, kad nustatytų, kuria kryptimi judėti. Tačiau krypties nustatymas naudojant kompasą gerokai skiriasi nuo žinojimo, kurioje pasaulio vietoje esi, ir mokslininkai vis dar ginčijasi, ar paukščiai nustato savo dabartinę padėtį „žemėlapyje“ ir kaip tai daro.
Žemutinės Saksonijos Vatų jūros nacionalinio parko direkcijos Vokietijoje darbuotojas Florianas Packmoras įtarė, kad paukščiai gali identifikuoti detalius magnetinio lauko aspektus ir taip nustatyti savo padėtį pasaulyje. Konkrečiai jis manė, kad jie gali naudoti magnetinę inklinaciją – kintantį Žemės paviršiaus kampą magnetinių linijų atžvilgiu – ir magnetinę deklinaciją – krypties skirtumą tarp geografinių ir magnetinių polių – tam, kad tiksliau suprastų, kur jie yra pasaulyje.
Siekdami patikrinti šią teoriją, F. Packmoras, R. Hollandas ir jų kolegos sugavo 21 suaugusį mažųjų krakšlių individą jų migracijos kelyje iš Europos į Afriką Ilmicoje (Austrija). Ten jie laikinai apgyvendino paukščius lauko voljeruose, kuriuose tyrėjai panaudojo Helmholco ritę, kad sutrikdytų magnetinius laukus. Jie dirbtinai pakeitė jų inklinacijos ir deklinacijos padėtį taip, kad ji atitiktų padėtį Neftekamske, Rusijoje, už 2600 kilometrų. „Tai gerokai nutolę nuo jų skrydžio krypties“, – pasakoja F. Packmoras.
Tada komanda paukščius patalpino į specialų narvą, skirtą migracijos instinktams tirti, ir paprašė dviejų nepriklausomų tyrėjų, kurie nežinojo apie magnetinio lauko pokyčius, fiksuoti, į kurią pusę paukščiai juda. Esant pakeistam magnetiniam laukui, dauguma paukščių buvo aiškiai linkę skristi į vakarus-pietvakarius, tarsi bandytų grįžti į savo migracijos maršrutą iš Rusijos. Priešingai, kai magnetinis laukas buvo nepakeistas, tie patys paukščiai iš Austrijos norėjo skristi į pietus ir pietryčius.
Tai rodo, kad paukščiai manė esantys nebe Austrijoje, o Rusijoje – vien pagal magnetinį inklinaciją ir deklinaciją, teigia F. Packmoras.
„Žinoma, jie nežino, kad tai Rusija, tačiau ji yra per toli į šiaurę ir rytus nuo tos vietos, kur jie turėtų būti, – sako R. Hollandas. – Ir tada tuo metu jie pažvelgia į savo kompasų sistemą, kad išsiaiškintų, kaip skristi į pietus ir vakarus.“
Tačiau vis dar ne iki galo suprantame neurologinius mechanizmus, leidžiančius paukščiams pajusti šiuos Žemės magnetinio lauko aspektus.
„Tai svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip veikia giesmininkų, ypač mažųjų krakšlių, magnetiniai žemėlapiai“, – sako Rusijos mokslų akademijos Zoologijos instituto Sankt Peterburge Zoologijos instituto darbuotojas Nikita Černecovas, kuris tyrime nedalyvavo.
Nors tyrimas patvirtina, kad mažosios krakšlės pasikliauja šiais magnetiniais laukais nustatydamos savo buvimo vietą, tai nereiškia, kad visi paukščiai taip daro, priduria jis. „Ne visi paukščiai veikia vienodai“, – sako mokslininkas.
Paukščiai buvo paleisti į laisvę praėjus dviem-trims savaitėms po tyrimo, ir tada jie galėjo tęsti įprastinę migraciją, pasakoja F. Packmoras ir R. Hollandas. Iš tiesų, vienas iš jų tirtų paukščių po metų buvo sugautas antrą kartą – o tai reiškia, kad komandos tyrimas nesutrukdė jam sėkmingai migruoti.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“.
Parengta pagal „New Scientist“.
