Archeologai jau seniai žino, kad šiuolaikiniai žmonės ir mūsų artimi giminaičiai akmens amžiuje keliavo vadinamuoju Vidinės Azijos kalnų koridoriumi (IAMC) Centrinėje Azijoje. Metams bėgant mokslininkai šiame regione ištyrė neandertaliečių palaikus ir denisoviečių bei šiuolaikinių žmonių palaikų radinius, „todėl IAMC yra vieta, kurioje galėjo susitikti ir sąveikauti trys žmonių metapopuliacijos“, – rašoma naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Antiquity“.
Tačiau šis „regionas vis dar palyginti menkai ištirtas“, – priduria mokslininkai.
„Šis regionas galėjo būti migracijos kelias kelioms žmonių rūšims – pavyzdžiui, šiuolaikiniams Homo sapiens, neandertaliečiams ar denisoviečiams, kurie galėjo kartu gyventi šioje teritorijoje“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Jeruzalės hebrajų universiteto Archeologijos instituto vyresnysis lektorius Yossi Zaidneris. – Mūsų tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas buvo žmonės, gyvenę šiose Vidurinės Azijos dalyse, ir jų tarpusavio sąveikos pobūdį.“
Siekdami atlikti tyrimą, Y. Zaidneris su kolegomis ieškojo akmens amžiaus vietovių palei Zeravšano upę – pagrindinę Vidurinės Azijos upę. Galiausiai jie atkasė dvi akmens amžiaus gyvenvietes su keliais sluoksniais – o tai rodo, kad skirtingais laikotarpiais šiose vietose gyveno skirtingi žmonės.
2023 m. komanda atkasė vieną iš šių vietovių, pavadintą Soii Havzak, esančią prie nedidelio Zeravšano upės intako. Joje iškasus tris tranšėjas, buvo aptikta įvairių akmeninių įrankių, įskaitant apdirbtus skeltukus, peiliukus ir uolienų dribsnius, gyvūnų kaulų, medžio anglies ir nuodėgulių, liudijančių apie senovinį ugnies naudojimą, datuojamą prieš 150 000–20 000 metų.
„Tikimės, kad šioje vietovėje atliekami tyrimai atskleis naujų įžvalgų apie tai, kaip šiame regione galėjo sąveikauti skirtingos žmonių grupės, pavyzdžiui, šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir denisoviečiai, – sako Y. Zaidneris. – Šis atradimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti senovės žmonių istoriją Centrinėje Azijoje.“
Senovės žmonės nebuvo vieninteliai, kurie mėgavosi šiuo regionu. Pasak pranešimo, upės slėnis ilgainiui tapo pagrindiniu Šilko kelio maršrutu, sujungusiu tokias civilizacijas kaip Kinija ir Romos imperija.
Apie įvairių žmonių rūšių sąveiką viduriniojo paleolito laikotarpiu, kuris truko maždaug prieš 300 000–30 000 metų, dar daug ką reikia sužinoti. Ši archeologinė vietovė suteikia unikalią galimybę ištirti, kaip šiuolaikiniai žmonės ir jų artimi giminaičiai galėjo sąveikauti. Zeravšano slėnio kraštovaizdis galėjo būti reikšminga žmonių populiacijų migracijos teritorija, įskaitant ankstyvųjų Homo sapiens plitimą iš Afrikos į Aziją šiuo laikotarpiu, teigiama pranešime.
Parengta pagal „Live Science“.
