Ši išvada sustiprina ankstesniuose tyrimuose iškeltą idėją, kad dantiraštinis raštas, kuris buvo sukurtas ankstyvojoje Mesopotamijoje apie 3100 m. pr. m. e. ir kuris laikomas seniausia rašto sistema pasaulyje, iš dalies atsirado dėl apskaitos metodų, skirtų daiktų gamybai, sandėliavimui ir transportavimui stebėti.
Pasak tyrėjų, keli simboliai, išraižyti ant akmeninių „cilindrinių antspaudų“, buvo išvystyti į ženklus, naudotus „proto-dantiraštyje“, ankstyvojoje dantiraštinio rašto versijoje, naudotoje pietinėje Mesopotamijoje (dabartiniame pietų Irake). Tyrėjai savo išvadas pateikė žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime.
Tokie cilindriniai antspaudai tūkstantmečius buvo naudojami visoje Mesopotamijoje, kur jie buvo sukami ant molinių lentelių, kad ant jų būtų galima atspausti motyvus – dažnai siekiant patvirtinti sandorį arba vėliau – laišką.
Kai kurie naujame tyrime nagrinėti antspaudai datuojami maždaug 4400 m. pr. m. e. – t. y. daugiau nei 1000 metų prieš atsirandant raštui. „Daugiausia dėmesio skyrėme antspaudų atvaizdams, atsiradusiems iki rašto išradimo, ir toliau besivystantiems protorašytiniu laikotarpiu“, – teigė tyrimo bendraautoriai bei Bolonijos universiteto Klasikinės filologijos ir italistikos katedros mokslininkai Kathryn Kelley ir Mattia Cartolano.
Mokslininkų darbe buvo identifikuoti antspaudų motyvai, susiję su indų ir audinių gabenimu tarp skirtingų Mesopotamijos miestų, tikriausiai įtraukiant šventyklų institucijas. Tyrėjai mano, kad šie motyvai tapo protodantiraščio ženklais ankstyvuosiuose raštuose apie prekybą žemės ūkio produktais ir tekstile.
Pasak tyrimo autorių, šis atradimas, kurią kai kas vis dar priima skeptiškai, parodo „ikirašytinių“ antspaudų ir ankstyvojo rašto tęstinumą.
„Jis įrodo, kad iš cilindrinių antspaudų žinomi motyvai yra tiesiogiai susiję su rašto raida Pietų Irake, ir parodo, kaip prasmė iš ikirašytinių motyvų buvo perkelta į raštą“, – rašoma pranešime.
Seniausias raštas
Rašant dantiraščiu, stiliumi (rašymo lazdele) nedegtame molyje būdavo įspaudžiami pleišto formos įspaudai. Šiais įspaudais buvo kuriami garsus vaizduojantys ženklai, kuriais buvo užrašoma šnekamoji kalba. Padarius įrašą molis galėjo būti džiovinamas arba išdegamas, taip išsaugant ženklus.
Dantiraščio rašmenis sukūrė šumerų civilizacija, gyvavusi ankstyvuosiuose pietų Mesopotamijos miestuose maždaug 5500–2300 m. pr. m. e., kurią vėliau pakeitė Akado mieste įsikūrusi Akado imperija.
Akadiečiai perėmė šumerų rašto sistemą, bet pritaikė ją savo kalbai – ir akadų kalba, užrašyta dantiraščiu, daugiau kaip 2000 metų tapo bendra Mesopotamijos rašto kalba per visą vėlesnį Babilono ir Asirijos laikotarpį.
Naujajame tyrime išryškinami keli motyvai, pastebėti ant iki rašto susiformavimo naudotų cilindrinių antspaudų. Tyrimo autoriai teigia, kad šie motyvai buvo išvystyti į proto-dantiraštinius ženklus, matomus 5000 metų senumo molinėse lentelėse iš pietinio Mesopotamijos miesto Uruko. Tai simboliai, vaizduojantys pastatą, iš nendrių padarytus stulpus ir kutais išmargintus audinius inde.
Autoriai tikisi, kad jų darbas padės mokslininkams iššifruoti daugiau protodantiraštinių simbolių, taip pat padės suprasti kai kurių antspaudų motyvų prasmę.
„Konceptualus šuolis nuo prieš raštą naudotos simbolikos iki rašto yra reikšmingas žmogaus kognityvinių technologijų pokytis, – teigia tyrimo bendraautorė ir Bolonijos universiteto Klasikinės filologijos bei italistikos katedros profesorė Silvia Ferrara. – Rašto išradimas žymi perėjimą tarp priešistorės ir istorijos, o šio tyrimo išvados įveikia šią prarają, parodydamos, kaip kai kurie vėlyvosios priešistorės vaizdiniai buvo įtraukti į vieną iš pirmųjų išrastų rašto sistemų.“
Neaiški kilmė
Tyrime nedalyvavęs raidyno kilmės ekspertas ir Getingeno universiteto (Vokietija) antropologas Gordonas Whittakeris pavadino tyrimą „įdomiu ir verčiančiu susimąstyti“. Tačiau jis įspėjo, kad gali būti per anksti teigti, jog cilindrinių antspaudų motyvai buvo „paskata išrasti raštą“.
„Tais keliais atvejais, kai tas pats daiktas pavaizduotas ir antspaude, ir protodantiraščio ženkle, nėra akivaizdaus priežastinio ryšio, kuris susietų vieną su kitu, – sako jis. – Be to, kelios formos (pavyzdžiui, siaura pailga forma be vidinių detalių) yra tiesiog per daug bendros arba neaiškios, kad padėtų autorių argumentams“.
Tyrime nedalyvavusi Pensilvanijos universiteto archeologė Holly Pittman sako, kad naujasis tyrimas patvirtino jos maždaug prieš 30 metų išsakytą mintį, jog antspauduose esantys vaizdai turėjo esminės įtakos protodantiraštiniam raštui.
H. Pittman teigia, kad tuo metu ši mintis buvo atmesta, tačiau ji džiaugiasi, kad naujojo tyrimo autoriai priėjo prie tos pačios išvados, rašo „Live Science“.
