Šis pilkapis yra naujausia iš kelių aukų vietų, rastų Pampa La Cruz vietovėje, netoli Trujillo miesto pakrantėje, Peru šiaurės vakaruose. Visos šios vietos siejamos su Čimoru (Chimú) – didele civilizacija, klestėjusia šiame regione XII-XV a. Čimoro gyventojai gyveno anksčiau nei inkai ir yra žinomi dėl savo meno kūrinių bei tekstilės.
Vaikai buvo laidojami nuogi, su drabužiais, padėtais šalia jų. Jų krūtinės buvo perpjautos nuo raktikaulio iki krūtinkaulio, o šonkauliai perpjauti galimai siekiant patekti į širdį, rodo ankstesni kitų Pampa la Cruz pilkapių tyrimai. 2022 m. juose buvo rastos 76 vaikų aukos.
Pilkapyje, kurio matmenys 60x20 metrų, tyrėjai taip pat rado sidabrinių ir varinių kvadratėlių, kurie galėjo būti prisiūti prie vaikų drabužių, taip pat ausų papuošalų ir Spondylus kriauklių.
Spondylus kriauklės šiems žmonėms buvo „vertingesnės už auksą“, sako Floridos universiteto antropologijos docentas Gabrielis Prieto, kuris vadovauja kasinėjimams Pampa La Cruz vietovėje. Jų buvo galima rasti tik toliau į šiaurę – tuo metu lambajekų (Lambayeque), įgudusių metalo apdirbėjų civilizacijos, teritorijoje.
Kriauklių buvimas – tik pirmoji užuomina apie šio pilkapio ryšį su lambajekais. Remdamiesi tolesne kitų 76 aukų, rastų 2022 m. toje pačioje vietoje, analize, tyrėjai nustatė, kad visos aukos buvo su kaukolės modifikacijomis, kai dar iki galo nesusiformavusi kūdikio kaukolė buvo pailginta naudojant lentas arba galvos apdangalus. Tokią praktiką taikė ir Čimoro žmonės, tačiau modifikavimo laipsnis nebuvo toks didelis, teigia G. Prieto. Didesnis kaukolės modifikavimo intensyvumas leidžia manyti, kad aukos galėjo būti kilusios iš lambajekų kultūros.
Kaukolės modifikacijos ir kriauklių derinys paskatino mokslininkus toliau tirti aukų kilmę. Komanda ištyrė palaikų izotopus. Izotopai, buvę šių vaikų vandenyje ir maiste, atsidūrė jų palaikų liekanose, suteikdami užuominų apie tai, kur aukos augo. Remdamiesi nauja 2022 m. rastų aukų izotopų analize, tyrėjai nustatė, kad šių žmonių mityba sutapo su lambajekų regionu.
Vaikai ir jų šeimos galėjo būti užkariautos Čimoro ir atvežtos į Pampa la Cruz vietovę drėkinimo sistemoms statyti, spėja G. Prieto. Pasak mokslininko, Čimoro žmonės plėtė savo žemdirbystę į vietoves, kuriose natūraliai neaugo geros kultūros, todėl jiems reikėjo sudėtingų drėkinimo sistemų, kad galėtų auginti maistą Pampa la Cruz vietovėje. Kai šie drėkinimo kanalai buvo užbaigti, vaikai greičiausiai buvo aukojami, kad „sustiprintų žemę“.
„Vaikų laidojimas šiame pilkapyje galbūt buvo auka laukams suaktyvinti, – teigia G. Prieto. – Andų kosmologijoje mirusieji tampa protėviais, o protėviai įteisina teises į žemę, pateisina ir palaiko sistemas, kurios užtikrina žemės derlių.“
Tai, kad šie vaikai greičiausiai nebuvo Čimoro žmonių palikuonys, būtų pridėję papildomą vertės sluoksnį žemėms stiprinti, sako mokslininkas.
Tai – pirmieji šios vietovės kasinėjimai, kuriuose aptinkama įrodymų apie nevietinių gyventojų aukojimą. Tačiau „tai ne tik vietinių miestų gyventojai, aukojantys savo vaikus“, sako Tulano universiteto biologinis antropologas Johnas Verano, kuris yra kasinėjimų komandos narys. Atrodo, kad tai kontroliavo centrinė Čimoro valdžia.
Šią teoriją mokslininkai tirs išplėsdami kasinėjimus Čan Čane, Čimoro civilizacijos sostinėje. Taip pat bus tęsiami tyrimai Pampa la Cruz vietovėje. „Tai atveria daugybę, daugybę langų, leidžiančių sužinoti apie Čimorą, kurie neapsiriboja vien jų ritualinio aukojimo idėja“, – sako G. Prieto.
Parengta pagal „Live Science“.
