Santa Barbaros universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius 40 metų atmosferos upės abiejuose pusrutuliuose priartėjo prie ašigalių. Tai reiškia, kad Šiaurės pusrutulyje atmosferos srautų veikiamos teritorijos yra toliau į šiaurę, o Pietų pusrutulyje – toliau į pietus nei anksčiau.
Mokslininkai nurodo, kad pagrindinė šio poslinkio priežastis yra per pastaruosius keturis dešimtmečius įvykęs atšalimas rytinėje Ramiojo vandenyno atogrąžų dalyje, nors jie pažymi, kad įvykių grandinė „dar nėra iki galo ištirta“.
Atmosferos srovės – tai Žemės atmosferoje tekantys vandens garų srautai, darantys didelę įtaką lietaus ir sniego kiekiui.
Apskaičiuota, kad apie 50 proc. lietaus ir sniego JAV vakarinėje pakrantėje atneša atmosferos srovės. Tačiau jos nėra tik Šiaurės Amerikai būdingas reiškinys – atmosferos srovės daro įtaką orams ir lemia kritulių pasiskirstymą visame pasaulyje.
Nauji tyrimai rodo, kad neseniai įvykęs atmosferos srovių pasislinkimas gali turėti didelės įtakos pasaulio orų sistemoms ateinančiais metais.
Regionuose, kuriuose kritulių kiekis priklausė nuo atmosferos srovių, gali padaugėti sausrų ir karščio bangų, o aukštesnėse geografinėse platumose esančiuose regionuose gali padaugėti kritulių, sustiprėti audros ir padidėti potvynių rizika.
Tokiame regione kaip pietų Kalifornija dėl atmosferos srovių judėjimo į šiaurę gali dar labiau sumažėti kritulių kiekis, todėl gali kilti daugiau problemų dėl vandens trūkumo, sausrų ir gaisrų. Tuo tarpu Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regionuose gali kilti tokių problemų kaip potvyniai.
Tačiau vis dar yra daug nežinomųjų dėl platesnio atmosferos srovių judėjimo į ašigalius poveikio. Pavyzdžiui, anot mokslininkų, tai gali turėti nenumatytų pasekmių pasaulio vandenynams.
„Reikia daugiau dėmesio skirti tam, kaip vandenynas reaguoja į šiuos atmosferos srovių sukeltus pokyčius“, – pažymi tyrimo autoriai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „IFLScience“.
