Pirmadienį (spalio 21 d.) internete paskelbtame atvirame laiške Pensilvanijos universiteto (JAV) klimatologas Michaelas Mannas ir kiti žymūs mokslininkai teigia, kad Atlanto vandenyno srovių cirkuliacijos susilpnėjimo pavojus buvo labai nuvertintas ir reikalauja imtis skubių veiksmų.
Šios srovės sudaro Atlanto meridianinės cirkuliacijos srovę (AMOC) – milžinišką vandenynų srovių sistemą, į kurią įeina ir srovė, pernešanti gyvybiškai svarbią šilumą į Šiaurės pusrutulį. Tyrimai rodo, kad AMOC lėtėja ir netrukus dėl visuotinio atšilimo gali pasiekti kritinį tašką, dėl kurio Žemės klimatas taps chaotiškas.
„Toks vandenyno cirkuliacijos pokytis turėtų pražūtingų ir negrįžtamų padarinių, ypač Šiaurės Europos šalims – bet taip pat ir kitoms pasaulio dalims“, – laiške rašė mokslininkai. Šiaurės Europos šalims priskiriama Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija.
Laiške teigiama, kad AMOC žlugimas sukeltų didelį atšalimą ir ekstremalius orus Šiaurės šalyse. Tai padidintų ir pagilintų keistą „šaltą dėmę“, kuri dėl sulėtėjusių šilumą pernešančių srovių jau susiformavo virš rytinės Šiaurės Atlanto dalies. Laiške taip pat teigiama, kad žlunganti vandenynų srovių sistema gali sukelti klimato kaitos padarinius visame Šiaurės pusrutulyje ir kelti grėsmę žemės ūkiui Šiaurės Vakarų Europoje.
Pasak mokslininkų, poveikį pajus ir kiti regionai. Jei AMOC sustotų, subekvatorinio klimato juosta pasislinktų į pietus, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių žemės ūkiui ir ekosistemoms. Žlugus vandenynų srovių sisemai, taip pat galėtų dar labiau pakilti jūros lygis Amerikos Atlanto vandenyno pakrantėje – ir nukentėtų jūrų ekosistemos.
Jei nebus imtasi skubių klimato kaitos veiksmų, AMOC gali žlugti per kelis ateinančius dešimtmečius, nors, kaip teigiama laiške, laiko prognozės yra labai miglotos. Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje teigiama, kad yra „vidutinio lygio užtikrintumass, jog AMOC nežlugs iki 2100 m.“, tačiau mokslininkai šį vertinimą kritikuoja. Laiške teigiama, kad TKKK įvertinimas yra ne tik netikslus, bet ir keliantis nerimą.
„Šio laiško tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad tik „vidutinio lygio užtikrintumas“, jog AMOC nežlugs, nėra raminantis ir palieka atvirą AMOC žlugimo galimybę šiame amžiuje, – rašė mokslininkai. – Net ir esant vidutinio lygio užtikrintumui, atsižvelgiant į tai, kad pasekmės būtų katastrofiškos ir paveiktų visą pasaulį ateinantiems šimtmečiams, manome, kad reikia imtis daugiau veiksmų šiai rizikai sumažinti.“
Mokslininkai laišką adresavo Šiaurės ministrų tarybai – tarpvyriausybiniam forumui, kuriam pavesta skatinti Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Jie paragino politikos formuotojus rimtai apsvarstyti AMOC žlugimo keliamą riziką ir didinti spaudimą tarptautiniams partneriams, kad būtų laikomasi 2015 m. Paryžiaus susitarime numatytų tikslų, rašo „Live Science“.
